Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tradicinėje VADOVO DIENOJE svečiavosi finansų analitikas Marius Dubnikovas ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. Verslininkai turėjo galimybę išgirsti įžvalgas apie ekonomines prognozes 2021-iems ir vėlesniems metams bei informaciją apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos COVID-19 priemones verslui bei užimtumo rėmimo reformą.
Marius Dubnikovas pateikė svarbiausius rodiklius, parodančius ekonomikos situaciją bei indikatorius ateičiai, kuriuos galite rasti čia.
2019 m. pasaulyje vyravo optimistinės nuotaikos, analitinėse lentelėse matėsi žali skaičiai, parodantys augimą visose pozicijose. Po metų – 2020 m. lapkričio mėn. staiga atsirado raudoni skaičiai, parodantys ekonomikos susitraukimą. Tokių skaičių nebuvo nuo II-ojo pasaulinio karo.
Kita vertus, 500 svarbiausių JAV verslų – SP500 kainos smarkiai pakilo. Finansų rinkos į pandemiją nereaguoja, turtas brangsta. Nuo 2019 m. lapkričio mėnesio verslai pabrango apie 6 kartus. Pagrindinė priežastis – išaugusi pinigų masė visame pasaulyje, kuri užgožia COVID-19 problemas. Per paskutinius 12 mėn. JAV 35 proc. padidino pinigų pasiūlą. Eurozonos ir kitos šalys elgėsi taip pat. Verslų kainos tapo rekordinės. Ar tai burbulas? Ko gero ne, nes pinigų labai daug ir jų kaina yra nulinė.
Visos pasaulinės ekonominės krizės prasidėjo JAV, todėl svarbu sekti situaciją jose – sekti VIX indeksą, kuris parodo judėjimą akcijų rinkose, verslų kainų kitimą.
Žvelgiant į situaciją pasaulyje, verslui sekasi gerai. Infliacija pakankamai žema, Europoje kiek aukštesnė – 3,2 proc. Nedarbas taip pat žemas, JAV – 5 proc., Kinijoje- 5 proc., Eurozonije – 7 proc., Japonijoje – mažiau nei 3 proc., Vokietijoje – 6 proc.
M. Dubnikovas teikė pasiūlymus kaip pačiam verslui sekti ekonominius pokyčius stebint kai kuriuos rodiklius. Vienas tokių PMI – pirkimų vadybininkų indeksas. Dabar šis rodiklis rodo, kad artimiausius 6 mėn. nepatirsime jokių sukrėtimų. Tačiau šiandien didžiulis iššūkis verslui – tai žaliavų brangimas. Priežastys – verslai grįžo į veiklą ir nori kompensuoti praradimus dėl pandemijos, dėl transporto stygiaus 10 kartų pabrango laivų frachtai, sutriko tiekimo grandinės, padidėjo pinigų masė.
Lietuvos Vyriausybės svarsto padidinti minimalią mėnesinę algą, jei šis sprendimas bus priimtas – didės darbo kaštai. Taip pat Finansų ministerijos mokesčių darbo grupėje vyksta diskusijos dėl NPD didinimo MMA gaunantiems asmenims, NPD atsisakymo didesnį darbo užmokestį gaunantiems asmenims.
Apžvelgta situacija Eurozonoje – joje optimistinės nuotaikos. Tačiau Kinija, kovodama su COVID-19, užsidarė ir dėl to kyla grėsmės, nes Kinija – pasaulio fabrikas, vykdantis užsakymus tiems, kas turi pinigų – JAV, Eurozonai. Ir tai jau yra tam tikras signalas.
Nekilnojamas turtas nuolat brangsta. Lietuvoje kai kurie objektai yra nepagrįstai brangūs, o to priežastis – žmonės turi daug pinigų.
M. Dubnikovas savo pranešime akcentavo ir grėsmes. Tai Eurozonos infliacija, JAV bazinės palūkanos, darbo jėgos, žaliavų kainų augimas. Aukšta infliacija apeliuoja į politinius sprendimus dėl perskirstymo. Užsiminta apie galimą mokesčių padidinimą, kuris labiausiai palies vidurinę klasę.
Nafta pabrango ir grįžo į 2014 m. lygį. Dujos, elektra – taip pat. Rekordinės vario kainos, kurio pusę sunaudoja Kinija. Medienos žaliavos kainų pakilimas buvo trumpalaikis. Šiandien jos 30 proc. žemesnės nei metų pradžioje. Todėl, kad medienos įvedimas į rinką yra gana trumpas.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius klausė, kokią įtaką Lietuvos ekonomikai gali turėti darbo jėgos trūkumas. M. Dubnikovas atsakė, kad nedarbo rodiklis neatspindi realios padėties, nes dalis vis dar dirba šešėlyje. Tačiau problema išlieka ir ateityje ji bus dar didesnė. Neišvengiamai turėsime įsileisti darbuotojus iš trečiųjų šalių, nes yra rekordinis tuščių darbo vietų skaičius, o atlyginimų didinimas problemos neišspręs.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys Saulius Valunta pranešėjo teiravosi apie plieno kainas. Pasak M. Dubnikovo, plieno kainos, kaip ir vario kainos, tebekyla. Plieno ir vario negalima greitai įvesti į rinką, todėl žaliavų brangimai paprastai vyksta per tris bangas. Marius Dubnikovas patarė verslui tai sekti ir kaip įrankį tam rekomendavo portalą Tradingeconomics.com.
Vadovo dienoje apžvelgta ir situacija Lietuvoje. Infliacija – 5,3 proc. – gana aukšta dėl paslaugų kainų augimo ir staigaus žaliavų pabrangimo. Prognozuojamas prekių brangimas nuo 2022 metų ir 7 proc. infliacija. Gera žinia ta, kad Lietuvoje yra teigiamas prekybos balansas – 4 mlrd. EUR (+ 8 proc.) daugiau eksportuojame nei importuojame. Tokio teigiamo šio rodiklio dar niekada nebuvo ir pagal jį prilygstame Vokietijai. Be to pranešėjas pažymi, kad infliaciją galima valdyti ribojant skolinimąsi.
Finansų analitikas pateikė verslui patarimų kaip reikėtų kas ketvirtį stebėti ekonominę situaciją, t.y. stebėti šiuos rodiklius: Lietuvos prekybos balansą; JAV infliaciją; JAV/EURO palūkanų normas; Vokietijos skolos kainą; VIX indeksą; nedarbo rodiklius.
Vadovo dienoje Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas informavo, kad COVID-19 valdymo priemonės pasiteisino ir registruotų bedarbių ir nedarbo procentai mažėja, tačiau dar vis turime daug žmonių, kurie nedirba, o taip pat pakankamai daug laisvų darbo vietų registruotų Užimtumo tarnyboje. Akcentavo, kad nedarbas yra per brangus Lietuvai, todėl siekiama užimtumo rėmimo reformos. Dažnai verslininkai akcentuoja, kad nedarbo išmokos, socialinės pašalpos neskatina įsidarbinti. Viceministro pateikta informacija rodo, kad vidutinė nedarbo draudimo išmoka apie 350 EUR (ją gauna apie 40 % Užimtumo taryboje registruotų asmenų), darbo paieškos išmoka taip pat baigta mokėti rugpjūčio 31 d. ir ja galėjo pasinaudoti tik tie, kurie per karantiną neteko darbo. Vidutinė socialinė pašalpa apie 100 EUR, išlaidos socialinei apsaugai yra tarp mažiausiųjų, o skurdas ir nelygybė tarp didžiausių ES.
Užimtumo reformos gairės yra išdėstytos pristatyme čia.
