Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 01/02/2017– 31/01/2020
Projekto „Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir meistrų rengimas mokyti darbo vietoje“ (angl. Testing New Approaches to Training VET and Workplace Tutors for Work Based Learning (TTT4WBL)) aprašymas.
Projekto numeris: 582951-EPP-12016-2-LV-EPPKA3-PI-POLICY
Projekto vykdytojas: Latvijos nacionalinis švietimo centras (Latvija)
Projekto partneriai – Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Valsts Izglitibas Satura Centrs (Latvijos nacionalinis švietimo centras), LR Izglitibas un Zinatnes Ministrija (Latvijos Švietimo ir mokslo ministerija), Baltic Bright (Latvija), Latvijas Tirdzniecibas un Rupniecibas Kamera (Latvijos prekybos ir pramonės rūmai), Tartu Kutsehariduskeskus (Tartu VET centras Estijoje), Jyvaskylan Ammattikorkeakoulu (Jyvaskyla taikomųjų mokslų universitetas) (Suomija).
Projekto tikslas – skatinti įmonių meistrų profesinį tobulėjimą profesinio mokymo įstaigų mokinius mokyti darbo vietoje, bendradarbiaujant ir mokantis Europos Sąjungos bei regioniniu lygmeniu; stiprinti bendradarbiavimą tarp profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių ir mažų bei vidutinio dydžio įmonių.
Projekto uždaviniai: išbandyti profesinio tobulinimosi modelį, skirtą įmonių meistrams; vykdyti jungtinius meistrų iš trijų Baltijos valstybių – Latvijos, Estijos ir Lietuvos mokymus.
Projekto tikslinė grupė: įmonių meistrai, profesinio mokymo įstaigos, jų vadovai ir mokytojai, įmonės bei kiti darbuotojai įtraukti į mokymą darbo vietoje, valdžios atstovai, socialiniai partneriai ir suinteresuotosios šalys dalyvaujančios mokyme darbo vietoje.
Projekto rezultatai: parengta jungtinė įmonių meistrų mokymo programa ir metodinė medžiaga, apmokyti 800 meistrų trijose šalyse, naujas Baltijos politinio dialogo lygmuo dėl meistrų mokymo darbo vietoje.
Projekto vadovė: Aušra Misonė, Švietimo ir mokslo skyriaus vadovė, ausra.misone@chamber.lt, tel. (8 37) 206 679.
2019 06 18
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovai susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi. Susitikimo metu Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė ir Švietimo ir mokslo skyriaus vadovė Aušra Misonė kalbėjo apie bendrąją profesinio mokymo situaciją: profesinio mokymo įstaigų optimizavimą, įmonių darbo jėgos poreikį ir pameistrystės galimybes Lietuvoje.
Ministrui buvo pristatytas TTT4WBL projektas ir jo galimybės daryti įtaką profesinio rengimo politikai. Ministrą nustebino apmokytų tutorių skaičius, tad buvo išreišktas susidomėjimas rūmų veikla pameistrystės srityje. Buvo pristatytas tandeminio mokymo metodas ir pabrėžta projekto įtaka naujam pameistrystės įstatymui.
Buvo sutarta, kad rūmų pastabos dėl naujo įstatymo projekto bus priimtos. Tikimasi, kad pameistrystės įstatymas bus priimtas iki birželio pabaigos.
2019 06 12
Birželio 10-11 d. Kaune vyko penktasis projekto „Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir profesijos meistrų rengimas“ partnerių susitikimas. Apskritojo stalo diskusijos metu aptarti įgyvendinti planai, projekto sklaidos renginiai, viešinimas, projekto kokybės aspektai, suplanuotos veiklos likusiam laikotarpiui. Interaktyvaus pranešimo metu buvo ieškota marketinginių sprendimų, kaip efektyviau apie projekto veiklas, pasiektus rezultatus supažindinti visuomenę, ypač atkreipiant įmonių ir profesinio mokymo įstaigų dėmesį į mokymosi darbo vietoje svarbą ir galimybes, siekiant stiprinti bendradarbiavimą tarp šių dviejų šalių.
2019 06 07
2019 04 15
Specializuotos statybos ir namų įrangos parodos „Namų pasaulis“ metu rūmų stendo lankytojams buvo pristatytas projektas Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir meistrų rengimas mokyti darbo vietoje“ (angl. Testing New Approaches to Training VET and Workplace Tutors for Work Based Learning (TTT4WBL)). Stende dirbusios projekto komandos narės Aušra Misonė ir Andrėja Starkutė pristatė įmonėms galimybes profesinio mokymo įstaigų mokinius mokyti darbo vietoje, stiprinti bendradarbiavimą tarp profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių ir mažų bei vidutinio dydžio įmonių.
2019 04 12
Mėgindamos kompensuoti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir parengti joms pačioms reikalingus nišinius specialistus šalies pramonės įmonės vis dažniau imasi rengti specialistus pagal pameistrystės modelį. Pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“ gautos 28 paraiškos, o prašoma 6,9 mln. eurų finansavimo suma praktiškai lygi kvietimo sumai.
„Vakarų Europos šalyse pameistrystės programos, kurios suteikia galimybę specialistą rengti ne tik mokymų klasėse, bet ir darbo vietoje, yra itin populiarios, nes pagal programą parengtas specialistas gali iškart ateiti dirbti to darbo, kuriam buvo rengiamas. Taigi verslo atstovams nereikia papildomai investuoti nuosavų lėšų į mokymus, laukti, kol specialistas įgis kvalifikaciją, o žmogus žino, kad baigęs programą iškart turės darbo vietą. Lietuvoje šį modelį geriausiai išnaudoja Pabradėje ir Visagine įsikūrusi „Intersurgical“ – ji darbo vietai parengia specialistus, pavyzdžiui, staklių operatorius, kurių Lietuvoje rasti sudėtinga. Pramonei tampant vis modernesnei, sudėtingesnei, šis modelis turėtų būti taikomas dar plačiau“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
Pagal priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“ iš dalies finansuojami įmonių darbuotojų mokymai pameistrystės forma, kvalifikacijai arba jos daliai įgyti bei mokymai kvalifikacijai tobulinti darbo vietoje. Didžiausia galima vienam projektui skirti finansavimo lėšų suma – 360 tūkst. eurų. Tokią sumą mokymams siekia gauti 4 įmonės.
Iš viso 2014–2020 m. laikotarpiu į projektus, vykdomus pagal priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“, numatoma investuoti 11 mln. eurų ES fondų lėšų.
2019 03 26
2019 03 25
Rūmuose surengta pirmoji solidarumo programos „Narys – nariui“ konsultacijų diena. Iš virtualios erdvės – chamber.lt – konsultacijos vienai dienai „išsikėlė“ į penktadienio kavos rytą. Galimybe tiesiogiai pasinaudoti solidarumo programos teikiama nauda susidomėjo 20 narių.
Kolegas teisės, mokesčių, darbų saugos, užsieniečių įdarbinimo, draudimo, asmens duomenų apsaugos klausimais konsultavo advokatų profesinė bendrija „Magnusson ir partneriai“, UAB „BDO auditas ir apskaita“, UAB „SDG“, MB „Novus Nexus“, MB „Intendo LT“, UAB „Nostrum AJS“, UABDD „Colemont draudimo brokeris“, „Aviva Lietuva“. Apie pameistrystės naudą susidomėjusiems pasakojo rūmų Švietimo ir mokslo skyriaus vadovė Aušra Misonė.
„Noriu padėkoti Jums už gražią iniciatyvą – Konsultacijų dieną, už galimybę ne tik pristatyti savo įmonės veiklą, bet ir gauti man rūpimų konsultacijų, betarpiškai pabendrauti su rūmų nariais. Tikiuosi, renginys bus tęstinis ir rūmų narai drąsiau pasinaudos tokia galimybe“, – sako Rasa Skripkaitė iš mažosios bendrijos „Novus Nexus“.
„Ačiū už organizavimą. Idėja labai šauni, manau, tikrai naudinga ir reikalinga, tik gaila, kad mažai registravosi. Gal dėl to, kad pirmas kartas. Kai bus gerų atsiliepimų, manau, ir kiti pradės registruotis“, – tokia Loretos Purvainienės, „Magnusson ir partneriai“ verslo paslaugų vadovės, nuomonė.
„Puikus projektas. Gavau profesionalią konsultaciją, gerą, šiltą kontaktą“, – po renginio atsiliepė Elena Bartnikienė, „Saulėja SPA“ savininkė ir direktorė.
„Viena yra bendro pobūdžio kelių sakinių draugiška konsultacija susitikus renginių metu, kita – partnerio viešai deklaruotas nemokamas laikas „Narys – nariui“ konsultacijų dienoje, kai gali giliau išgvildenti problemą. Neslėpsiu, jau sutarėme ir dėl pirkimo-pardavimo“, – džiaugiasi Živilė Vaitkūnienė, UAB „Aša“ vadovė.
„Pirmiausia dėkoju už puikiai suorganizuotą renginį. Prisipažinsiu, iš karto tikrai neplanavau dalyvauti, tačiau man nuolat rūpėjo vienas klausimas darbuotojų darbo laiko organizavimo srityje. Ne vieną kartą dalyvavau įvairiuose mokamuose seminaruose ir esu gavusi įvairių patarimų ir konsultacijų. Informacijos buvo labai daug, tačiau reikėjo tos vadinamosios „uogos ant torto“, kad viskas stotųsi į vietas. Aš gavau šiuo klausimu konsultaciją. Ir ne tik, bet ir pažadą, kad bus pasižiūrėta į konkrečią situaciją ir galbūt pasiūlys ir kitų variantų. Ačiū UAB „SDG grupė“ Teisės departamento direktorei Evelinai Jasaitei. Kadangi atvažiavau į Kauną, tuo pačiu pasinaudojau ir dar dviejų konsultančių paslaugomis. Pasikonsultavau man rūpimu klausimu finansų srityje. Susitarėme ir dėl tolesnio bendradarbiavimo. Dėkoju „BDO auditas ir apskaita“ apskaitos ir mokesčių partnerei Jurgitai Čepulienei. Taip pat pasinaudojau ir rūmų konsultacija dėl pameistrystės mokymo formų ir galimybės gauti paramą. Manau, kad šis klausimas yra aktualus daugeliui įmonių. Rūmų Švietimo ir mokslo skyriaus vadovė Aušra Misonė yra sukaupusi daug informacijos šiuo klausimu ir tikrai turi ką patarti įmonėms. Renginys buvo organizuotas pirmą kartą ir galbūt daugelis nepatikėjo, kad tai gali būti naudinga, todėl konsultantų buvo daugiau nei norinčių konsultuoti. Todėl man šį kartą pasisekė per trumpą laiką gauti daug informacijos net keliose srityse. Renginys vykęs ir naudingas, tad siūlau visiems, kuriems reikia pasitikrinti savo žinias ir gauti atsakymą į nuolat kirbantį klausimą, konsultuotis su rūmų nariais, atvykti ir gauti atsakymą“, – sako Nijolė Meškauskienė, UAB „Baldai Jums“ finansų direktorė.
2019 03 01
Rygoje susitiko projekto „Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir meistrų rengimas mokyti darbo vietoje“ (angl. Testing New Approaches to Training VET and Workplace Tutors for Work Based Learning (TTT4WBL)) partneriai. Dvi dienas trukusiame susitikime Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos kolegos aptarė, kaip jiems sekėsi savo šalyse apmokyti 812 profesijos mokytojų (tutorių). Projekto dalyviai lygino, analizavo skirtingų šalių mokymo patirtį ir programas. Diskusijų metu siekta suvienodinti programas ir metodus, parengiant bendrą Baltijos šalių pameistrystės mokytojų rengimo programą. Ji bus prieinama viešai visose keturiose projektą vykdžiusiose šalyse.
Įmonės, pageidaujančios savo meistrus apmokyti pagal sudarytą programą, dėl medžiagos ir mokymų gali kreiptis į Kauno PPA rūmų Švietimo ir mokslo skyriaus vadovę Aušrą Misonę.
Pameistrystės nauda ir galimybės įmonėms bus pristatomos kovo 22 d. rūmuose rengiamoje Konsultacijų dienoje.
Kovo mėnesį Lietuvoje bus baigti rengti visi pameistrystės diegimui būtini poįstatyminiai aktai.
2019 02 08
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius artimiausiu metu dėl profesinio mokymo ketina susitikti su darbdavių organizacijų atstovais. Nors Seimo priimtame Profesinio mokymo įstatyme pameistrystė įtvirtinta kaip mokymo forma, tačiau praktikoje tai neveikia, nes tam būtina parengti apie pusę šimto poįstatyminių teisės aktų. Ministras žada, kad iki vasario 22 dienos pameistrystei reikalingas poįstatyminių teisės aktų modelis bus parengtas.
Darbdaviai nepatenkinti vangiu pameistrystės diegimu Lietuvoje. Toks profesinis mokymas labiau tenkintų darbdavius ir pačius jaunuolius. Jie besimokydami turėtų pameistrystės darbo sutartį, t.y. nuo pirmos dienos gautų darbo užmokestį, greičiau integruotųsi į įmonę, o ši ugdytų sau darbuotojus.
Ministras pabrėžia ne tik pameistrystę, bet ir vadinamąjį dualinį profesinį mokymą. „Jis užsienio šalyse yra pasiteisinęs. Kai įmonė pas save įrengia kokybiškas mokymo vietas. Tai tinka daugiau darbininkų turinčioms įmonėms, smulkioms labiau tinka pameistrystė “, – sakė ministras.
Pasak A. Monkevičiaus, profesinių mokyklų tinklo pertvarka bus toliau tęsiama, taip pat sprendžiama, kaip gerinti ugdymo kokybę. „Jau baigiame koreguoti tinklo pertvarkos planą, atsižvelgdami į praėjusių metų pamokas. Nuo kovo mėnesio bus tęsiama ši pertvarka platesniu mastu. Tikslas yra ne tik tai, kad įvykdžius tinklo pertvarką, būtų efektyviau panaudojama infrastruktūra, bet ir vykdyti tai, ko reikia užsakovams. Profesinės mokyklos labai tiksliai turi būti nutaikytos į socialinių partnerių, dalininkų poreikius. Keičiame ir mokyklų valdymo modelį, kad valdyme dalyvautų pagrindiniai suinteresuoti socialiniai partneriai. Kai kur yra taip, kad mokykla yra plataus profilio ir mokyklos valdyme dalyvauja tik atskiro profiliuko atstovai, kiti nedalyvauja. Tokiu atveju jie turi turėti žymiai daugiau galių darant įtaką kokybei“, – sako A. Monkevičius.
Darbdaviai laikosi nuomonės, kad Lietuvai nereikėtų orientuotis tik į aukštąsias technologijas aukštąjį mokslą. Tyrimai rodo, kad darbo rinkoje net 60 proc. darbų, kuriems atlikti reikalingi profesinių mokyklų absolventai.
2019 01 25
„Pameistrystė yra tinkamiausias būdas surasti tinkamą darbuotoją. Kompensuojama 40 proc. pameistrio gaunamo MMA, baigęs jis įsipareigoja 6 mėnesius atidirbti“, – penktadienio kavos rytą sakė rūmuose viešėjusi Lietuvos užimtumo tarnybos vadovė Ligita Valalytė.
Išgirsti aktualios informacijos apie pameistrystės būdu vykdomą profesinį mokymą susirinko didžiulis narių būrys – tiek gamybos, tiek paslaugų sektoriaus įmonių atstovai, profesinio rengimo centrų vadovai, teisininkai, konsultantai ir kt.
„Kai kurių profesijų specialistai, pavyzdžiui, virėjai, siuvėjai, vairuotojai, grožio paslaugų teikėjai, gali būti 100 procentų rengiami pameistrystės būdu. Tačiau kol kas ši mokymosi forma Lietuvoje nėra populiari“, – kalbėjo L. Valalytė. Jos nuomone, galimybė darbdaviui pasirengti sau tinkamą specialistą yra didesnė vertė nei rizika, kad parengtas darbuotojas išeis dirbti pas konkurentą ar emigruos: „Toks darbuotojas privalo dirbti jį apmokiusioje įmonėje mažiausiai 6 mėnesius. Jeigu jis šio įsipareigojimo nesilaiko, turės grąžinti į jį investuotas lėšas“.
Pameistrystės esmė – 70 proc. viso mokymosi laiko skiriama praktikai darbo vietoje, 30 proc. – teorijai mokymo įstaigoje.
Darbdaviai aktyviai domėjosi, nuo ko pradėti ir kaip vyksta pameistrystės organizavimo procesas, kiek laiko trunka visi formalumai, tam tinkamų žmonių paieška ir t.t.
Rūmuose vykdomo vieno iš pameistrystės projektų „Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir meistrų rengimas mokyti darbo vietoje“ (angl. Testing New Approaches to Training VET and Workplace Tutors for Work Based Learning (TTT4WBL) vadovė Aušra Misonė atkreipė dėmesį, kad profesinio mokymo centrai ir darbdaviai turi būti abipusiai aktyvūs, ieškodami sąlyčio taškų ir išsakydami savo poreikius bei galimybes. Kaip puikų vykdomos pameistrystės pavyzdį ji minėjo Visagino profesinio mokymo centrą, kuriame apmokyta didžioji dalis iš 232 Lietuvoje parengtų pameistrių.
Darbdaviams aktualu žinoti, kad praėjusių metų pabaigoje priimtos Užimtumo įstatymo pataisos, kuriomis apibrėžiamos kompensacijos darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą. Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, kurie įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, kompensuojama 40 procentų minimalaus darbo užmokesčio ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis.
Nuo 2019 01 01 įsigaliojo Darbo kodekso nuostatos (pameistrystės darbo sutartis nesudarius mokymo sutarties). Pagal jas sudarydamas pameistrystės darbo sutartį, darbdavys privalo parengti neformaliojo mokymo programą visam pameistrystės darbo sutarties galiojimo laikotarpiui. Pameistrio įgyjamos kompetencijos, jų įgijimo būdai, mokymo dalykai, mokymosi trukmė, rezultatai ir kitos esminės nuostatos įtraukiamos į pameistrystės darbo sutartį. Darbdavys turi teisę sudaryti tokią darbo sutartį su tuo pačiu asmeniu ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams po prieš tai galiojusios pameistrystės darbo sutarties pasibaigimo. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus.
Darbo sutarties šalys, sudarydamos pameistrystės darbo sutartį, gali sutarti dėl darbdavio patiriamų mokymo išlaidų atlyginimo. Tokiame susitarime nurodoma, kokios yra darbdavio patiriamos mokymo išlaidos ir kokia yra jų (paslaugų, medžiagų ir kita) vertė. Tokioms išlaidoms atlyginti gali būti skiriama ne daugiau kaip dvidešimt procentų pameistrio darbo užmokesčio per mėnesį.
2019 01 23
Sausio 23 d. Vilniuje susitiko projekto „Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir profesijos meistrų rengimas“ Lietuvos komanda. Apskritojo stalo diskusijoje aptartas paskutinis mokymų etapas, pasidalinta lektorių įspūdžiais. Apie tai mintimis dalijosi Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorė Elena Pelakauskienė ir Kauno PPA rūmų Švietimo ir mokslo skyriaus vadovė Aušra Misonė.
Taip pat aptartas pasirengimas visų projekto lektorių susitikimui Rygoje vasario 19-20 d. – mokymų programos analizė, reikalingos medžiagos turinys ir kt.
Susitikime diskutuota dėl sekančių projekto veiklų – sklaidos renginių ir viešinimo, šių darbų koordinavimo.
2019 01 09
Švietimo ir mokslo ministerija parengė ir pateikė išvadoms gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Pameistrystės forma organizuojamo profesinio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą (toliau – Nutarimo projektas).
Nutarimo projekto tikslas yra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 14 d. priimtomis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo nuostatomis, nustatyti pameistrystės forma organizuojamo profesinio mokymo tvarką.
Profesinio mokymo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad profesinis mokymas organizuojamas mokykline ir pameistrystės formomis. Profesinio mokymo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokymas pameistrystės forma gali būti organizuojamas tiek pagal formaliojo, tiek pagal neformaliojo profesinio mokymo programas Vyriausybės nustatyta tvarka. Įgyvendinant nurodytą nuostatą, yra parengtas ir teikiamas derinti Nutarimo projektas.
Nutarimo projektu siekiama sudaryti palankias teisines sąlygas profesinio mokymo, organizuojamo pameistrystės forma, spartesnei plėtrai ir galimybei kvalifikacijos siekiantiems mokiniams didesnę mokymo dalį mokytis realioje darbo vietoje, taip padidinant rengiamų kvalifikuotų darbuotojų kompetencijų atitiktį darbo rinkos poreikiams ir greitesnį bei sklandesnį jų perėjimą iš mokymosi į darbą.
Taip pat Nutarimo projektu siekiama užtikrinti pameistrystės forma organizuojamo profesinio mokymo kokybę, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kurioms profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla, ūkininko ūkiams, kurie kartu su mokymo įstaiga įgyvendina formaliojo ar neformaliojo mokymo programas pameistrystės forma, nustatant reikalavimus turimiems žmonių ir materialiesiems ištekliams. Už profesinio mokymo, įgyvendinamo mokymo įstaigose, kokybę atsakingos mokymo įstaigos, dalyvaujančios įgyvendinant pameistrystę, o už praktinio mokymo įgyvendinimą realioje darbo vietoje – atitinkamos įmonės, organizacijos, ūkiai ir pan.
Nutarimo projektu, siekiant atliepti darbo rinkos poreikius, planuojant priėmimą į darbo rinkai šiuo metu paklausiausias profesinio mokymo programas, nustatoma, kad sektoriniai komitetai įvertina pameistrystės forma organizuojamo mokymo apimtis darbdavio ar darbdavių konsorciumo veiklą atitinkančiame ūkio sektoriuje ir priima sprendimą dėl galimybių vykdyti valstybės finansuojamą pameistrystės forma organizuojamą mokymą.
Nutarimo projektas bus taikomas profesinio mokymo teikėjams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti formalųjį ir (arba) neformalųjį per mokymą.
Priėmus nutarimą, bus keičiamas Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482 „Dėl Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo iki šio Nutarimo įsigaliojimo buvo reglamentuojamas pameistrystės forma organizuojamas profesinis mokymas.
2019 01 07
Praėjusių metų pabaigoje priimtos Užimtumo įstatymo pataisos, kuriomis apibrėžiamos kompensacijos darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą.
Įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje numatoma:
„2. Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, jų rašytiniu prašymu kompensuojama 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis. Jeigu įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, kompensuojamas darbo užmokesčio dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, neviršijantį vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio ir nuo jo apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį.“
2019 01 04
Pirkimo objekto pavadinimas ir trumpas aprašymas:
Projekto „Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir meistrų rengimas mokyti darbo vietoje“ (angl. Testing New Approaches to Training VET and Workplace Tutors for Work Based Learning (TTT4WBL), Nr. 582951-EPP-12016-2-LV-EPPKA3-PI-POLICY video klipas.
Projekto trukmė- 01/02/2017– 31/01/2020.
Nuo 2019 m. vasario mėn. 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. parengti 10 minučių video apie projekto mokymų naudą ir reikšmę ES, Lietuvos, Latvijos, Estijos kontekstuose.
Kitos sąlygos:
Pirkimų organizatorius: Projekto vadovė Aušra Misonė, Švietimo ir mokslo sk.vadovė, ausra.misone@chamber.lt, tel.: 8 37 206679.
2019 01 03
Nuo 2019 01 01 įsigaliojo Darbo kodekso nuostatos. Pagal jas:
1. Sudarydamas pameistrystės darbo sutartį, darbdavys privalo parengti neformaliojo mokymo programą visam pameistrystės darbo sutarties galiojimo laikotarpiui. Dalyvaujant šioje mokymo programoje, pameistrio įgyjamos kompetencijos, jų įgijimo būdai, mokymo dalykai, mokymosi trukmė, rezultatai ir kitos esminės nuostatos įtraukiamos į pameistrystės darbo sutartį. Pameistrystės darbo sutarties galiojimo metu mokymo programa gali būti keičiama tik šalių susitarimu.
2. Darbdavys turi teisę sudaryti tokią darbo sutartį su tuo pačiu asmeniu ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams po prieš tai galiojusios pameistrystės darbo sutarties pasibaigimo. Pažeidus šiuos reikalavimus, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.
3. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus.
4. Darbo sutarties šalys, sudarydamos pameistrystės darbo sutartį, gali sutarti dėl darbdavio patiriamų mokymo išlaidų atlyginimo. Tokiame susitarime nurodoma, kokios yra darbdavio patiriamos mokymo išlaidos ir kokia yra jų (paslaugų, medžiagų ir kita) vertė. Tokioms išlaidoms atlyginti gali būti skiriama ne daugiau kaip dvidešimt procentų pameistrio darbo užmokesčio per mėnesį. Mokymo išlaidų atlyginimas išdėstomas tolygiai per visą pameistrystės darbo sutarties galiojimo laikotarpį. Jeigu darbo santykiai pasibaigia prieš pameistrystės darbo sutarties terminą, darbdavys neturi teisės reikalauti atlyginti mokymo išlaidų po darbo santykių pasibaigimo.
5. Be šiame kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, pameistrystės darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta prieš terminą pameistrio rašytiniu pareiškimu įspėjus darbdavį prieš penkias darbo dienas ir darbdavio iniciatyva – įspėjus pameistrį prieš dešimt darbo dienų.
6. Darbdavys privalo skirti mokymo programos vadovu kompetentingą savo darbuotoją, kuris vadovauja mokymo procesui, prižiūri, kaip atliekama darbo funkcija, pataria pameistriui ir jį konsultuoja.
2018 12 03
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su partneriais įgyvendina projektą „Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir meistrų rengimas mokyti darbo vietoje“ (angl. Testing New Approaches to Training VET and Workplace Tutors for Work Based Learning (TTT4WBL)) (toliau – Projektas). Projekto tikslas – skatinti įmonių meistrų profesinį tobulėjimą, mokant profesinio mokymo įstaigų mokinius darbo vietoje. Projekto metu parengta Tutorių mokymo programa, pagal kurią organizuojami 300 įmonių meistrų ir profesijos mokytojų mokymai.
Pirmajame etape, kuris vyko 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais, buvo apmokyti 54 įmonių meistrai ir profesijos mokytojai. Antrajame etape, 2018 m. kovo – spalio mėnesiais, buvo planuota apmokyti 246 įmonių meistrus ir profesijos mokytojus.
Programos metu dalyviai buvo supažindinti su mokymo darbo vietoje principais, tokią mokymo formą reglamentuojančiais dokumentais, Lietuvos kvalifikacijų sandara. Dalyviams buvo pateikiami sėkmingi ir nesėkmingi pameistrystės vykdymo pavyzdžiai. Praktinių užduočių metu buvo dirbama individualiai, poromis ir grupėse. Praktinės užduotys buvo orientuotos į problemų sprendimą visuose trijuose pameistrystės etapuose, bendraujant įmonės atstovams su mokymo centro atstovu, pameistrio su įmone, pameistrio su mokymo įstaiga. Programos dalyviai buvo mokomi teikti informaciją, suprasti grįžtamojo ryšio, reikalingų dokumentų pildymo svarbą. Programos tikslas – supažindinti su naujais profesinio mokymo metodais, siekiant efektyviau panaudoti jaunų asmenų potencialą bei jų efektyvesnį įtraukimą į darbo rinką.
Antrojo etapo dviejų dienų įmonių meistrų ir profesijos mokytojų (tutorių) mokymai vyko:
Mokymų metu, Lietuvoje buvo apmokyti 312 meistrų iš įmonių ir profesijos mokytojų. Mokymų dalyviai ne tik įgijo naujų žinių, bet, dalyvaudami projekto tyrėjų iš Suomijos pateikiamose apklausose, prisidėjo prie rekomendacijų pameistrystės mokymo modelio stiprinimui Lietuvoje, rengimo.