• Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir meistrų rengimas mokyti darbo vietoje

    Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir meistrų rengimas mokyti darbo vietoje

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 01/02/2017– 31/01/2020

    Projekto „Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir meistrų rengimas mokyti darbo vietoje“ (angl. Testing New Approaches to Training VET and Workplace Tutors for Work Based Learning (TTT4WBL)) aprašymas.

    Projekto numeris: 582951-EPP-12016-2-LV-EPPKA3-PI-POLICY

    Projekto vykdytojas: Latvijos nacionalinis švietimo centras (Latvija)

    Projekto partneriai – Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Valsts Izglitibas Satura Centrs (Latvijos nacionalinis švietimo centras), LR Izglitibas un Zinatnes Ministrija (Latvijos Švietimo ir mokslo ministerija), Baltic Bright (Latvija), Latvijas Tirdzniecibas un Rupniecibas Kamera (Latvijos prekybos ir pramonės rūmai), Tartu Kutsehariduskeskus (Tartu VET centras Estijoje), Jyvaskylan Ammattikorkeakoulu (Jyvaskyla taikomųjų mokslų universitetas) (Suomija).

    Projekto tikslas – skatinti įmonių meistrų profesinį tobulėjimą profesinio mokymo įstaigų mokinius mokyti darbo vietoje, bendradarbiaujant ir mokantis Europos Sąjungos bei regioniniu lygmeniu; stiprinti bendradarbiavimą tarp profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių ir mažų bei vidutinio dydžio įmonių.

    Projekto uždaviniai: išbandyti profesinio tobulinimosi modelį, skirtą įmonių meistrams; vykdyti jungtinius meistrų iš trijų Baltijos valstybių – Latvijos, Estijos ir Lietuvos mokymus.

    Projekto tikslinė grupė: įmonių meistrai, profesinio mokymo įstaigos, jų vadovai ir mokytojai, įmonės bei kiti darbuotojai įtraukti į mokymą darbo vietoje, valdžios atstovai, socialiniai partneriai ir suinteresuotosios šalys dalyvaujančios mokyme darbo vietoje.

    Projekto rezultatai: parengta jungtinė įmonių meistrų mokymo programa ir metodinė medžiaga, apmokyti 800 meistrų trijose šalyse, naujas Baltijos politinio dialogo lygmuo dėl meistrų mokymo darbo vietoje.

    Projekto vadovė: Aušra Misonė, Švietimo ir mokslo skyriaus vadovė, ausra.misone@chamber.lt
    , tel. (8 37) 206 679.


    2019 03 01

    Pameistrystės nauda ir galimybės įmonėms

    Rygoje susitiko projekto  „Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir meistrų rengimas mokyti darbo vietoje“ (angl. Testing New Approaches to Training VET and Workplace Tutors for Work Based Learning (TTT4WBL)) partneriai. Dvi dienas trukusiame susitikime Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos kolegos aptarė,  kaip jiems sekėsi savo šalyse apmokyti 812 profesijos mokytojų (tutorių). Projekto dalyviai lygino, analizavo skirtingų šalių mokymo patirtį ir programas. Diskusijų metu siekta suvienodinti programas ir metodus, parengiant bendrą Baltijos šalių pameistrystės mokytojų rengimo programą. Ji bus prieinama viešai visose keturiose projektą vykdžiusiose šalyse.

    Įmonės, pageidaujančios savo meistrus apmokyti pagal sudarytą programą, dėl medžiagos ir mokymų gali kreiptis į Kauno PPA rūmų Švietimo ir mokslo skyriaus vadovę Aušrą Misonę.

    Pameistrystės nauda ir galimybės įmonėms bus pristatomos kovo 22 d. rūmuose rengiamoje Konsultacijų dienoje.

    Kovo mėnesį Lietuvoje bus baigti rengti visi pameistrystės diegimui būtini poįstatyminiai aktai.


    2019 02 08

    Pameistrystei reikalingi teisės aktai bus parengti vasario pabaigoje

    Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius artimiausiu metu dėl profesinio mokymo ketina susitikti su darbdavių organizacijų atstovais. Nors Seimo priimtame Profesinio mokymo įstatyme pameistrystė įtvirtinta kaip mokymo forma, tačiau praktikoje tai neveikia, nes tam būtina parengti apie pusę šimto poįstatyminių teisės aktų. Ministras žada, kad iki vasario 22 dienos pameistrystei reikalingas poįstatyminių teisės aktų modelis bus parengtas.

    Darbdaviai nepatenkinti vangiu pameistrystės diegimu Lietuvoje. Toks profesinis mokymas labiau tenkintų darbdavius ir pačius jaunuolius. Jie besimokydami turėtų pameistrystės darbo sutartį, t.y. nuo pirmos dienos gautų darbo užmokestį, greičiau integruotųsi į įmonę, o ši ugdytų sau darbuotojus.

    Ministras pabrėžia ne tik pameistrystę, bet ir vadinamąjį dualinį profesinį mokymą. „Jis užsienio šalyse yra pasiteisinęs. Kai įmonė pas save įrengia kokybiškas mokymo vietas. Tai tinka daugiau darbininkų turinčioms įmonėms, smulkioms labiau tinka pameistrystė “, – sakė ministras.

    Pasak A. Monkevičiaus, profesinių mokyklų tinklo pertvarka bus toliau tęsiama, taip pat sprendžiama, kaip gerinti ugdymo kokybę. „Jau baigiame koreguoti tinklo pertvarkos planą, atsižvelgdami į praėjusių metų pamokas. Nuo kovo mėnesio bus tęsiama ši pertvarka platesniu mastu. Tikslas yra ne tik tai, kad įvykdžius tinklo pertvarką, būtų efektyviau panaudojama infrastruktūra, bet ir vykdyti tai, ko reikia užsakovams. Profesinės mokyklos labai tiksliai turi būti nutaikytos į socialinių partnerių, dalininkų poreikius. Keičiame ir mokyklų valdymo modelį, kad valdyme dalyvautų pagrindiniai suinteresuoti socialiniai partneriai. Kai kur yra taip, kad mokykla yra plataus profilio ir mokyklos valdyme dalyvauja tik atskiro profiliuko atstovai, kiti nedalyvauja. Tokiu atveju jie turi turėti žymiai daugiau galių darant įtaką kokybei“, – sako A. Monkevičius.

    Darbdaviai laikosi nuomonės, kad Lietuvai nereikėtų orientuotis tik į aukštąsias technologijas aukštąjį mokslą.  Tyrimai rodo, kad darbo rinkoje net 60 proc. darbų, kuriems atlikti reikalingi profesinių mokyklų absolventai.


    2019 01 25

    Penktadienio rytą – apie pameistrystę

    „Pameistrystė yra tinkamiausias būdas surasti tinkamą darbuotoją. Kompensuojama 40 proc. pameistrio gaunamo MMA, baigęs jis įsipareigoja 6 mėnesius atidirbti“, – penktadienio kavos rytą sakė rūmuose viešėjusi Lietuvos užimtumo tarnybos vadovė Ligita Valalytė.

    Išgirsti aktualios informacijos apie pameistrystės būdu vykdomą profesinį mokymą susirinko didžiulis narių būrys – tiek gamybos, tiek paslaugų sektoriaus įmonių atstovai, profesinio rengimo centrų vadovai, teisininkai, konsultantai ir kt.

    „Kai kurių profesijų specialistai, pavyzdžiui, virėjai, siuvėjai, vairuotojai, grožio paslaugų teikėjai, gali būti 100 procentų rengiami pameistrystės būdu. Tačiau kol kas ši mokymosi forma Lietuvoje nėra populiari“, – kalbėjo L. Valalytė. Jos nuomone, galimybė darbdaviui pasirengti sau tinkamą specialistą yra didesnė vertė nei rizika, kad parengtas darbuotojas išeis dirbti pas konkurentą ar emigruos: „Toks darbuotojas privalo dirbti jį apmokiusioje įmonėje mažiausiai 6 mėnesius. Jeigu jis šio įsipareigojimo nesilaiko, turės grąžinti į jį investuotas lėšas“.

    Pameistrystės esmė – 70 proc. viso mokymosi laiko skiriama praktikai darbo vietoje, 30 proc. – teorijai mokymo įstaigoje.

    Darbdaviai aktyviai domėjosi, nuo ko pradėti ir kaip vyksta pameistrystės organizavimo procesas, kiek laiko trunka visi formalumai,  tam tinkamų žmonių paieška ir t.t.

    Rūmuose vykdomo vieno iš pameistrystės projektų „Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir meistrų rengimas mokyti darbo vietoje“ (angl. Testing New Approaches to Training VET and Workplace Tutors for Work Based Learning (TTT4WBL) vadovė Aušra Misonė atkreipė dėmesį, kad profesinio mokymo centrai ir darbdaviai turi būti abipusiai aktyvūs, ieškodami sąlyčio taškų ir išsakydami savo poreikius bei galimybes. Kaip puikų vykdomos pameistrystės pavyzdį ji minėjo Visagino profesinio mokymo centrą, kuriame apmokyta didžioji dalis iš 232 Lietuvoje parengtų pameistrių.

    Darbdaviams aktualu žinoti, kad praėjusių metų pabaigoje priimtos Užimtumo įstatymo pataisos, kuriomis apibrėžiamos kompensacijos darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą. Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, kurie įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, kompensuojama 40 procentų minimalaus darbo užmokesčio ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis.

    Nuo 2019 01 01 įsigaliojo Darbo kodekso nuostatos (pameistrystės darbo sutartis nesudarius mokymo sutarties). Pagal jas sudarydamas pameistrystės darbo sutartį, darbdavys privalo parengti neformaliojo mokymo programą visam pameistrystės darbo sutarties galiojimo laikotarpiui. Pameistrio įgyjamos kompetencijos, jų įgijimo būdai, mokymo dalykai, mokymosi trukmė, rezultatai ir kitos esminės nuostatos įtraukiamos į pameistrystės darbo sutartį. Darbdavys turi teisę sudaryti tokią darbo sutartį su tuo pačiu asmeniu ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams po prieš tai galiojusios pameistrystės darbo sutarties pasibaigimo. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus.

    Darbo sutarties šalys, sudarydamos pameistrystės darbo sutartį, gali sutarti dėl darbdavio patiriamų mokymo išlaidų atlyginimo. Tokiame susitarime nurodoma, kokios yra darbdavio patiriamos mokymo išlaidos ir kokia yra jų (paslaugų, medžiagų ir kita) vertė. Tokioms išlaidoms atlyginti gali būti skiriama ne daugiau kaip dvidešimt procentų pameistrio darbo užmokesčio per mėnesį.


    2019 01 23

    Lietuvos komanda aptarė projekto eigą

    Sausio 23 d. Vilniuje susitiko projekto „Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir profesijos meistrų rengimas“ Lietuvos komanda. Apskritojo stalo diskusijoje aptartas paskutinis mokymų etapas, pasidalinta lektorių įspūdžiais. Apie tai mintimis dalijosi Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorė Elena Pelakauskienė ir Kauno PPA rūmų Švietimo ir mokslo skyriaus vadovė Aušra Misonė.

    Taip pat aptartas pasirengimas visų projekto lektorių susitikimui Rygoje vasario 19-20 d. – mokymų programos analizė, reikalingos medžiagos turinys ir kt.

    Susitikime diskutuota dėl sekančių projekto veiklų – sklaidos renginių ir viešinimo, šių darbų koordinavimo.


    2019 01 09

    Kaip bus organizuojama pameistrystė

    Švietimo ir mokslo ministerija parengė ir pateikė išvadoms gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Pameistrystės forma organizuojamo profesinio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą (toliau – Nutarimo projektas).

    Nutarimo projekto tikslas yra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 14 d. priimtomis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo nuostatomis, nustatyti pameistrystės forma organizuojamo profesinio mokymo tvarką.

    Profesinio mokymo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad profesinis mokymas organizuojamas mokykline ir pameistrystės formomis. Profesinio mokymo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokymas pameistrystės forma gali būti organizuojamas tiek pagal formaliojo, tiek pagal neformaliojo profesinio mokymo programas Vyriausybės nustatyta tvarka. Įgyvendinant nurodytą nuostatą, yra parengtas ir teikiamas derinti Nutarimo projektas.

    Nutarimo projektu siekiama sudaryti palankias teisines sąlygas profesinio mokymo, organizuojamo  pameistrystės forma, spartesnei plėtrai ir galimybei kvalifikacijos siekiantiems mokiniams didesnę mokymo dalį mokytis realioje darbo vietoje, taip padidinant rengiamų kvalifikuotų darbuotojų kompetencijų atitiktį darbo rinkos poreikiams ir greitesnį bei sklandesnį jų perėjimą iš mokymosi į darbą.

    Taip pat Nutarimo projektu siekiama užtikrinti pameistrystės forma organizuojamo profesinio mokymo kokybę,  įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kurioms profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla, ūkininko ūkiams, kurie kartu su mokymo įstaiga įgyvendina formaliojo ar neformaliojo mokymo programas pameistrystės forma, nustatant reikalavimus turimiems žmonių ir materialiesiems ištekliams. Už profesinio mokymo, įgyvendinamo mokymo įstaigose, kokybę atsakingos mokymo įstaigos, dalyvaujančios įgyvendinant pameistrystę, o už praktinio mokymo įgyvendinimą realioje darbo vietoje – atitinkamos įmonės, organizacijos, ūkiai ir pan.

    Nutarimo projektu, siekiant atliepti darbo rinkos poreikius, planuojant priėmimą į darbo rinkai šiuo metu paklausiausias profesinio mokymo programas, nustatoma, kad sektoriniai komitetai įvertina pameistrystės forma organizuojamo mokymo apimtis darbdavio ar darbdavių konsorciumo veiklą atitinkančiame ūkio sektoriuje ir priima sprendimą dėl galimybių vykdyti valstybės finansuojamą pameistrystės forma organizuojamą mokymą.

    Nutarimo projektas bus taikomas profesinio mokymo teikėjams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti formalųjį ir (arba) neformalųjį per mokymą.

    Priėmus nutarimą, bus keičiamas Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-482 „Dėl Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo iki šio Nutarimo įsigaliojimo buvo reglamentuojamas pameistrystės forma organizuojamas profesinis mokymas.

    LRV pameistrystės nutarimas


    2019 01 07

    Kompensacijos darbdaviams

    Praėjusių metų pabaigoje priimtos Užimtumo įstatymo pataisos, kuriomis apibrėžiamos kompensacijos darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą.

    Įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje numatoma:

    „2. Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, jų rašytiniu prašymu kompensuojama 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis. Jeigu įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, kompensuojamas darbo užmokesčio dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, neviršijantį vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio ir nuo jo apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį.“


    2019 01 04

    Organizuojamas pirkimas apklausos būdu

    Pirkimo objekto pavadinimas ir trumpas aprašymas:

    Projekto „Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir meistrų rengimas mokyti darbo vietoje“ (angl. Testing New Approaches to Training VET and Workplace Tutors for Work Based Learning (TTT4WBL), Nr. 582951-EPP-12016-2-LV-EPPKA3-PI-POLICY video klipas.

    Projekto trukmė- 01/02/2017– 31/01/2020.

    Nuo 2019 m. vasario mėn. 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. parengti 10 minučių video apie projekto  mokymų naudą ir reikšmę ES, Lietuvos, Latvijos, Estijos kontekstuose.

    Kitos sąlygos:

    • filmavimas užsakovo nurodytose įmonėse, sutartu laiku visoje Lietuvoje (mažiausiai 3 įmonės);
    • 9 video siužetų parengimas soc. tinklui Facebook (siužetas ir trukmė derinama su užsakovu);
    • 1 filmavimas Rygoje vasario 19d. arba 20 d. (derinama su užsakovu);
    • interviu filmavimas su projekto koordinatoriais (derinama su užsakovu);
    • profesionalus vertimas į anglų kalbą ir video klipo subtitravimas;
    • scenarijaus parengimas;
    • reprezentacinio filmo montavimas, įtraukiant animuotus grafinius elementus;
    • filmuojama ne mažesne nei Full HD raiška, 50 kadrų per sekundę;
    • interviu turi būti filmuojami ne mažiau nei 2 kameromis;
    • filmuojant naudojamas vaizdo stabilizatorius, dronas;
    • vaizdas ir garsas įrašomas profesionalia technika, atitinkančia TV standartus;
    Pasiūlymą dėl kainos ir kvalifikaciją įrodančius dokumentus (gyvenimo aprašymą, nuorodas į atliktus darbus) siųsti el.paštu ausra.misone@chamber.lt iki  sausio 21 d.

    Pirkimų organizatorius: Projekto vadovė Aušra Misonė, Švietimo ir mokslo sk.vadovė, ausra.misone@chamber.lt, tel.: 8 37 206679.


    2019 01 03

    Pameistrystės darbo sutartis nesudarius mokymo sutarties

    Nuo 2019 01 01 įsigaliojo Darbo kodekso nuostatos. Pagal jas:

    1. Sudarydamas pameistrystės darbo sutartį, darbdavys privalo parengti neformaliojo mokymo programą visam pameistrystės darbo sutarties galiojimo laikotarpiui. Dalyvaujant šioje mokymo programoje, pameistrio įgyjamos kompetencijos, jų įgijimo būdai, mokymo dalykai, mokymosi trukmė, rezultatai ir kitos esminės nuostatos įtraukiamos į pameistrystės darbo sutartį. Pameistrystės darbo sutarties galiojimo metu mokymo programa gali būti keičiama tik šalių susitarimu.

    2. Darbdavys turi teisę sudaryti tokią darbo sutartį su tuo pačiu asmeniu ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams po prieš tai galiojusios pameistrystės darbo sutarties pasibaigimo. Pažeidus šiuos reikalavimus, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.

    3. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus.

    4. Darbo sutarties šalys, sudarydamos pameistrystės darbo sutartį, gali sutarti dėl darbdavio patiriamų mokymo išlaidų atlyginimo. Tokiame susitarime nurodoma, kokios yra darbdavio patiriamos mokymo išlaidos ir kokia yra jų (paslaugų, medžiagų ir kita) vertė. Tokioms išlaidoms atlyginti gali būti skiriama ne daugiau kaip dvidešimt procentų pameistrio darbo užmokesčio per mėnesį. Mokymo išlaidų atlyginimas išdėstomas tolygiai per visą pameistrystės darbo sutarties galiojimo laikotarpį. Jeigu darbo santykiai pasibaigia prieš pameistrystės darbo sutarties terminą, darbdavys neturi teisės reikalauti atlyginti mokymo išlaidų po darbo santykių pasibaigimo.

    5. Be šiame kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, pameistrystės darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta prieš terminą pameistrio rašytiniu pareiškimu įspėjus darbdavį prieš penkias darbo dienas ir darbdavio iniciatyva – įspėjus pameistrį prieš dešimt darbo dienų.

    6. Darbdavys privalo skirti mokymo programos vadovu kompetentingą savo darbuotoją, kuris vadovauja mokymo procesui, prižiūri, kaip atliekama darbo funkcija, pataria pameistriui ir jį konsultuoja.


    2018 12 03

    Pasibaigė antrasis įmonių meistrų ir profesijos mokytojų (tutorių) mokymų etapas

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su partneriais įgyvendina projektą „Naujų praktinio mokymo būdų išbandymas profesiniame mokyme ir meistrų rengimas mokyti darbo vietoje“ (angl. Testing New Approaches to Training VET and Workplace Tutors for Work Based Learning (TTT4WBL)) (toliau – Projektas). Projekto tikslas – skatinti įmonių meistrų profesinį tobulėjimą, mokant profesinio mokymo įstaigų mokinius darbo vietoje. Projekto metu parengta Tutorių mokymo programa, pagal kurią organizuojami 300 įmonių meistrų ir profesijos mokytojų mokymai.

    Pirmajame etape, kuris vyko 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais, buvo apmokyti 54 įmonių meistrai ir profesijos mokytojai. Antrajame etape, 2018 m. kovo – spalio mėnesiais, buvo planuota apmokyti 246 įmonių meistrus ir profesijos mokytojus.

    Programos metu dalyviai buvo supažindinti su mokymo darbo vietoje principais, tokią mokymo formą reglamentuojančiais dokumentais, Lietuvos kvalifikacijų sandara. Dalyviams buvo pateikiami sėkmingi ir nesėkmingi pameistrystės vykdymo pavyzdžiai. Praktinių užduočių metu buvo dirbama individualiai, poromis ir grupėse. Praktinės užduotys buvo orientuotos į problemų sprendimą visuose trijuose pameistrystės etapuose, bendraujant įmonės atstovams su mokymo centro atstovu, pameistrio su įmone, pameistrio su mokymo įstaiga. Programos dalyviai buvo mokomi teikti informaciją, suprasti grįžtamojo ryšio, reikalingų dokumentų pildymo svarbą. Programos tikslas – supažindinti su naujais profesinio mokymo metodais, siekiant efektyviau panaudoti jaunų asmenų potencialą bei jų efektyvesnį įtraukimą į darbo rinką.

    Antrojo etapo dviejų dienų įmonių meistrų ir profesijos mokytojų (tutorių) mokymai vyko:

    • 2018 m. kovo 22-23 d. Marijampolės profesinio rengimo centre, mokymuose apsilankė 21 dalyvis ;
    • 2018 m. kovo 27-28 d. Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, mokymuose apsilankė 18 dalyvių  ;
    • 2018 m. kovo 28-29 d. Alytaus profesinio rengimo centre, mokymuose apsilankė 19 dalyvių;
    • 2018 m. balandžio 4-5 d. VšĮ Telšių regioniniame profesinio mokymo centre, mokymuose apsilankė 14 dalyvių;
    • 2018 m. balandžio 5-6 d. Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje, mokymuose apsilankė 29 dalyviai;
    • 2018 m. balandžio 17-18 d. VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centre, mokymuose apsilankė 18 dalyvių.
    • 2018 m. spalio 2-9 d. Elektrėnų  profesinio mokymo centre, mokymuose apsilankė 19 dalyvių  ;
    • 2018 m. spalio 3-10 d. Klaipedos turizmo mokykla, mokymuose apsilankė 20 dalyvių;
    • 2018 m. spalio 10 – 11 Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, mokymuose apsilankė 17 dalyvių;
    • 2018 m. spalio 17-24 d. Utenos regioniniame profesinio mokymo centre, mokymuose apsilankė 32 dalyviai;
    • 2018 m. spalio 18 – 24 Šiaulių profesinio rengimo centre, mokymuose apsilankė 23 dalyvių.
    • 2018 m. lapkričio 6 – 7 d Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje, mokymuose apsilankė 28 dalyviai bei Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.

    Mokymų metu, Lietuvoje buvo apmokyti 312 meistrų iš įmonių ir profesijos mokytojų. Mokymų dalyviai ne tik įgijo naujų žinių, bet, dalyvaudami projekto tyrėjų iš Suomijos pateikiamose apklausose, prisidėjo prie rekomendacijų pameistrystės mokymo modelio stiprinimui Lietuvoje, rengimo.

Skip to content