Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, 2022 m. kovą, palyginti su vasariu, sumažėjo nuo 1,9 iki –3,9 proc. Pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo nuo 3,1 iki –0,4, statybos – nuo –8,7 iki –16,1, prekybos nuo –0,5 iki –9,6 proc., paslaugų – nuo 6,6 iki –2,4, vartotojų* – nuo –4,4 iki –8,4 proc.
Tam neigiamos įtakos turėjo Ukrainoje prasidėjęs karas bei taikomos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai: kovą 8 proc. respondentų nurodė, kad jų įmonės veiklą ribojo dėl karo susiklosčiusi situacija. Labiausiai karo Ukrainoje poveikį jautė prekybos (11 proc.) ir paslaugų sektorius (10 proc.), mažiau – pramonės (6 proc.) ir statybos (4 proc.).
Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2021 m. kovu, 5,7 procentinio punkto mažesnis. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 10,5, vartotojų – 8,7, prekybos – 5,2, pramonės – 1,5 procentinio punkto. Statybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1,8 procentinio punkto.
Duomenys buvo renkami kovo 1–23 dienomis.
Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad kovą, palyginti su vasariu, pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3,5 procentinio punkto. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė produkcijos gamybos prognozė.
Įmonių, prognozuojančių gamybos augimą per artimiausius 3 mėn., dalis sumažėjo nuo 34 iki 26 proc., o prognozuojančių mažėjimą – padidėjo nuo 9 iki 16 proc. Gaminių eksporto prognozė taip pat suprastėjo: kaip ir vasarį, 22 proc. respondentų prognozavo, kad eksportas didės, tačiau nuo 7 iki 13 proc. padaugėjo teigiančių, kad jis mažės. Dauguma (72 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, tačiau nuo 27 iki 23 proc. sumažėjo manančiųjų, kad jis didės. Daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustų įmonių prognozavo gaminamos produkcijos kainų didėjimą, 41 proc. teigė, kad kainos artimiausiu metu nesikeis, 2 proc. – kad mažės.
Kovą 25 proc. respondentų teigė, kad produkcijos gamyba per praėjusius 3 mėnesius padidėjo ir tiek pat – kad sumažėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 28 ir 22 proc.). Gaminamos produkcijos paklausos padidėjimą nurodė 21 proc. apklaustų įmonių vadovų, 18 proc. – sumažėjimą. Dauguma (80 proc.) įmonių vadovų gaminamos produkcijos atsargas vertino kaip pakankamas, 18 proc. respondentų teigė, kad atsargos per mažos.
Statybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad kovą, palyginti su vasariu, verslo tendencijos statybos sektoriuje pablogėjo. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 7,4 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė darbuotojų skaičiaus prognozė bei blogesnis statybos darbų paklausos vertinimas.
Daugiau nei pusė (59 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad darbuotojų skaičius artimiausiu metu nesikeis, tačiau nuo 10 iki 17 proc. padaugėjo manančiųjų, kad jis mažės. Blogesnė ir statybos darbų užsakymų prognozė: mažiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 21 proc. apklaustų įmonių vadovų, 25 proc. prognozavo, kad užsakymų daugės (vasarį – atitinkamai 7 ir 33 proc.). Kovą 70 proc. respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos didės, 29 proc. – kad nesikeis, 1 proc. – kad mažės.
Dauguma (61 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbų paklausą vertino kaip pakankamą, tačiau nuo 34 iki 39 proc. padaugėjo vertinančių kaip per mažą. Kovą 44 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų sumažėjo, 18 proc. nurodė, kad padaugėjo (vasarį – atitinkamai 37 ir 11 proc.).
Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad kovą, palyginti su vasariu, verslo tendencijos pablogėjo. Prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 9,1 procentinio punkto. Tam įtakos turėjo pablogėjusi įmonių verslo padėtis bei blogesnė jos prognozė artimiausiems mėnesiams.
Respondentų, teigiančių, kad per praėjusius 3 mėnesius jų įmonės verslo padėtis pagerėjo, palyginti su prieš mėnesį išsakyta nuomone, sumažėjo nuo 12 iki 7 proc., o kad ji pablogėjo – padaugėjo nuo 16 iki 22 proc.
Dauguma (71 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad įmonės verslo padėtis per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, tačiau nuo 10 iki 22 proc. padaugėjo manančiųjų, kad ji blogės. Daugiau prekių nei prieš mėnesį įsigyti planavo 11 proc. apklaustų įmonių, mažiau – 17 proc., 72 proc. respondentų teigė, kad prekių įsigis tiek pat. Didžioji dalis (81 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 11 proc. nurodė, kad darbuotojų skaičius didės. Kovą 70 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 30 proc. – kad didės.
Paslaugų įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad kovą, palyginti su vasariu, paslaugų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 9 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė teikiamų paslaugų paklausos prognozė: respondentų, teigiančių, kad teikiamų paslaugų paklausa per ateinančius 3 mėnesius didės, dalis sumažėjo nuo 25 iki 18 proc., o kad ji mažės – padidėjo nuo 19 iki 30 proc.
Dauguma (65 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 15 proc. planavo priimti naujų. 70 proc. respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 20 proc. – kad didės.
Kovą dauguma (71 proc.) įmonių vadovų teigė, kad jų įmonės verslo padėtis per pastaruosius 3 mėnesius nesikeitė, 14 proc. atsakė, kad ji pagerėjo, 16 proc. – kad pablogėjo. Daugiau nei pusė (54 proc.) respondentų nurodė, kad teikiamų paslaugų paklausa nepasikeitė, 26 proc. – kad padidėjo, 20 proc. – kad sumažėjo.
Daugiau informacijos Lietuvos statistikos departamento informaciniame pranešime.
Lietuvos statistikos departamento informacija