Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2022 m. kovą sumažėjo 4 procentiniais punktais
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2022 m. kovą buvo minus 8 ir, palyginti su vasariu, sumažėjo 4 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Kovą gyventojai geriau nei vasarį vertino savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., bet dėl karo ir agresijos Ukrainoje daug pesimistiškiau vertino šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.
- Kovą, namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino geriau nei vasarį: 23 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, tiek pat jų manė, kad ji pablogėjo (vasarį – atitinkamai 20 ir 28 proc.)
- Gyventojų, besitikinčių namų ūkio finansinės padėties gerėjimo, dalis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 7 procentiniais punktais (nuo 22 iki 15 proc.), 21 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (vasarį – 17 proc.). Kovą, gyventojų nuomone, prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį buvo sunkiau nei vasarį: gyventojų, teigiančių, kad prognozuoti lengva ar gana lengva, dalis sumažėjo nuo 43 iki 40 proc., teigiančiųjų, kad sunku ar gana sunku dalis padidėjo nuo 52 iki 57 proc.
- Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėn., gyventojų besitikinčių, kad ji gerės dalis sumažėjo 9 procentiniais punktais (nuo 17 iki 8 proc.), o manančiųjų, kad ji blogės dalis padidėjo 15 proc. punktų (nuo 47 iki 62 proc.).
- Kovą 32 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 17 proc. – mažiau (vasarį – atitinkamai 31 ir 18 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime
- Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime kovą skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis buvo minus 8, kaime – minus 10. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4, kaime – 6 procentiniais punktais.
- Palyginti su praėjusiu mėnesiu, ir miesto, ir kaimo gyventojai pesimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas. Kovą 63 proc. miesto gyventojų ir 60 proc. kaimo gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėn. blogės (vasarį – po 47 proc.). Gerėjimo tikėjosi 9 proc. miesto ir 7 proc. kaimo gyventojų (prieš mėnesį – atitinkamai 17 ir 19 proc.).
- Palyginti su praėjusiu mėnesiu, miesto gyventojų, besitikinčių namų ūkio finansinės padėties gerėjimo per ateinančius 12 mėn. dalis sumažėjo nuo 21 iki 17 proc., kaimo – nuo 24 iki 11 proc. Kovą 21 proc. miesto gyventojų ir 23 proc. kaimo gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis blogės (vasarį – atitinkamai 16 ir 18 proc.).
- Kovą kas ketvirtas miesto gyventojas (25 proc.) ir kas penktas kaimo gyventojas (20 proc. ) teigė, kad per praėjusius 12 mėn. jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo (vasarį – atitinkamai 21 ir 18 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu
- Per metus (2022 m. kovą, palyginti su 2021 m. kovu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 8 procentiniais punktais. Palyginti su 2021 m. kovu, gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams per ateinančius 12 mėn. ketino išleisti daugiau. Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, beveik nepasikeitė.
- Per metus gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 19 procentinių punktų (nuo 27 iki 8 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės dalis padidėjo 33 procentiniais punktais (nuo 29 iki 62 proc.).
- Gyventojų, besitikinčių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis sumažėjo nuo 26 iki 15 proc., teigiančiųjų, kad ji blogės dalis padidėjo nuo 9 iki 21 proc.
- Kovą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gyventojų, ketinančių per ateinančius 12mėn. daugiau išleisti tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, dalis padidėjo nuo 20 iki 32 , ketinančiųjų išleisti mažiau dalis sumažėjo nuo 20 iki 17 proc.
Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas
- Šalies ekonominės padėties pasikeitimą kovą gyventojai vertino geriau nei vasarį: 19 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 52 proc. – kad pablogėjo (vasarį – atitinkamai 14 ir 60 proc.).
- Esamą savo šeimos finansinę padėtį kovą gyventojai vertino geriau nei vasarį. Kovą 55 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 5 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (vasarį – atitinkamai 48 ir 9 proc.).
- Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 44 proc. gyventojų (vasarį – 45 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 16 proc. gyventojų teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti.
- Kovą gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, pablogėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis padidėjo nuo 45 iki 52 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 12 proc. gyventojų (vasarį – 16 proc.).
Namų ūkių pajamų pasikeitimas
- Vertindami savo namų ūkio pajamų pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., kovą 20 proc. gyventojų teigė, kad jos padidėjo, 11 proc. – kad sumažėjo, 66 proc. – nepasikeitė (vasarį – atitinkamai 20 ir 12 ir 66 proc.).
- 41 proc. gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos padidėjo dėl padidėjusių socialinių išmokų, 38 proc. – dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo, 13 proc. – dėl pailgėjusio darbo laiko, padidėjusio darbo krūvio, dėl kitų priežasčių padidėjusio darbo užmokesčio tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 6 proc. – dėl įsidarbinimo ar darbo pakeitimo.
- 38 gyventojų, kurių namų ūkių pajamos sumažėjo, kaip pagrindinę to priežastį nurodė sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį, dėl kitų priežasčių sumažėjusį darbo užmokestį tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 26 proc. – darbo praradimą, nedarbą, nuosavo verslo bankrotą.
- Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, 7 proc. teigė, kad pajamų padidėjimui įtakos turėjo COVID-19. Ankstesniais mėnesiais (nuo 2021 m. gegužės) didžiausia dalis gyventojų, pajamų padidėjimą siejančių su COVID-19, buvo 2021 m. rugpjūtį – 22 proc., mažiausia – 2021 m. vasarį – 7 proc.
- Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos sumažėjo, 48 proc. nurodė, kad pajamų sumažėjimui įtakos turėjo COVID-19. Ankstesniais mėnesiais didžiausia dalis gyventojų, pajamų sumažėjimą siejančių su COVID-19, buvo 2021 m. gegužę – 78 proc., mažiausia – gruodį – 54 proc.
Daugiau informacijos Lietuvos statistikos departamento informaciniame pranešime.
Lietuvos statistikos departamento informacija
