Investuotojai, statytojai, nekilnojamojo turto vystytojai susitiko Kaune, trečią kartą organizuojamoje konferencijoje GERVĖ 2022. Konferencija vyko Žalgirio arenoje, parodos namų pasaulis 2022 metu.
Konferencijos organizatoriai – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai – didžiausi rūmai Lietuvoje, šiuo metu vienijantys 679 įmones Kauno ir Marijampolės regionuose bei rūmuose veikiantis Verslo vadovų klubas – 42 įmonių vadovus ir savininkus vienijantis klubas.
Konferencijos dalyviai išgirdo šešis pranešimus aktualiomis temomis. Sužinojo kokius artimiausius pokyčius statybų sektoriuje žada Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija bei kaip klimato kaita įtakoja tvarių medžiagų naudojimą statybose. Išgirdo apie žaliuosius miestus bei alternatyvius namus. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija atskleidė kokie nekilnojamojo turto iššūkiai laukia 2022-aisiais, o Verslo vadovų klubo narys, advokatas Mindaugas Šeškauskis pasidalino naujausia teismų praktika susijusia su statybos rangos sutarčių nevykdymu.
Konferencijos pradžioje Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Kauno verslo vadovų klubo vadovas Mantas Raišys sakė: „į naują realybę jau prieš dvejus metus mus perkėlusi pandemija koregavo ir konferencijos GERVĖ organizavimą – praėjusiais metais susitikome nuotoliniu būdu. Dabar jau galime susitikti gyvai, tačiau negalime apsimesti, kad nieko nevyksta visai šalia mūsų – broliškoje valstybėje Ukrainoje. Pasaulis nebebus toks koks buvo. Ir visi pokyčiai paliečia ne tik mus, kaip asmenis, bet ir mus, kaip statybos ir nekilnojamojo turto srities atstovus“.
Keistis kvietė ir konferencijos moderatorius Dr. Ernestas Ivanauskas, KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro direktorius, ir konferencijos pranešėjai, kalbėdami apie jau įgyvendinamas ir dar tik planuojamas ir skatinamas statybos sektoriaus naujoves.
Konferencijos dalyvius video formatu pasveikino Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Jis savo sveikinimo kalboje kvietė skatinti žiediškumą statybų sektoriuje, užtikrinti, kad kuo mažiau atliekų būtų išvežama į sąvartynus ir kiek įmanoma daugiau jų būtų pakartotinai panaudota.
Pagrindinius LR Aplinkos ministerijoje vykstančius procesus pristatė LR Aplinkos viceministrė Dr. Daiva Veličkaitė – Matusevičė ir pakvietė socialinius partnerius bei specialistus aktyviai dalyvauti ir įsitraukti į teisėkūros procesus. Vietoj šimtų STR numatomas vienas statybų kodeksas, žadama mažiau reguliavimo ir daugiau galimybių. Tikimasi, kad šiuo metu vykdoma žemės naudojimo politikos pertvarka savivaldybėms suteiks stiprumo ir savarankiškumo. Įdomu tai, kad statybos sektoriuje yra sukuriama 7-10 proc. Lietuvos BVP, jame dirba apie 10 proc. šalies dirbančiųjų. Be to maždaug pusė Lietuvos materialinių investicijų tai pat vyksta statybų sektoriuje.
Dr. Daiva Veličkaitė – Matusevičė – Artimiausi pokyčiai statybų sektoriuje
Nuo 2024 m. statant visuomeninės paskirties pastatus numatoma naudoti ne mažiau kaip 50% medienos ir organinių medžiagų. Šį tikslą pasiekti galima diegiant naujus statybos produktus – biokompozitus, pagamintus iš atsinaujinančių išteklių. Biokompozitams naudojamos žaliavos, jų poveikis aplinkai ir galimybės biokompozitų pagalba konservuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD) – apie tai bus kalbama pranešime. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų instituto Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Doc. dr. Sigitas Vėjelis pristatė tvarias medžiagas – biokompozitus ir jų naudojimą statybose. Jo teigimu Europoje draugiškos statybinės medžiagos sudaro apie du procentus visos rinkos, Lietuvoje tokių duomenų nėra, tačiau šios medžiagos taip pat jau yra naudojamos. „Daugiausiai potencialo tarp atsinaujinančių išteklių gaminant biokompozitus turi pluoštinės kanapės“, – sakė doc. dr. Sigitas Vėjelis.
Doc. dr. Sigitas Vėjelis – Klimato kaitos įtaka tvarių medžiagų naudojimui statybose
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentės dr. Rėdos Bistrickaitės teigimu pastatų stogų ir fasadų apželdinimas – didžiulis neišnaudotas potencialas, kuris suteikia galimybę sugrąžinti gamtą į miestą. Suformuojamas „žalias“ pastatas, sukuriant viziją gyventi ne ant žemės ar po žeme, bet susilieti su ja. Savo pranešime ji pristatė labiau pažengusių šioje srityje šalių patirtį bei privalumus. Apželdinti stogai gerina pastato vaizdą, gerina garso izoliaciją ir apsaugo nuo triukšmo, valo ir grynina orą, sulaiko sulaiko lietaus vandenį, dėl ko sumažėja lietaus vandens kanalizacijoje. Jie taip gali padėti sumažinti vidutinę miesto temperatūrą. Įdomu ir tai, kad apželdintas stogas gali pagerinti net ir saulės baterijų darbą.
Rėda Bistrickaitė – Žalių miestų ateitis
Apie erdvinių sferinių konstrukcijų technologijas, statybą iš įvairių lengvai pasiekiamų medžiagų su mažomis sąnaudomis bei gana dideliu efektyvumu ir parametrinę architektūrą konferencijoje pasakojo UAB „Geodomas“ direktorius Radoslav Danovskij. Savo pranešime jis atskleidė apvalių formų architektūros tendencijas ir pranašumus. „Kupolas turi traukos jėgą“, – konferencijoje sakė R. Danovskij.
Radoslav Danovskij – Alternatyvūs namai: kada ir kaip juose gyvensime?
Įvykiai Ukrainoje iš naujo perrašo iššūkių darbotvarkę visiems ūkio sektoriams. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius konferencijoje pristatė nekilnojamojo turto rinkos situaciją ir tendencijas 2022 metams. Nors nekilnojamojo turto rinka yra auganti, naujų būstų pasiūla Vilniuje yra mažėjanti, Kaune – gana stabili. Pranešėjo teigimu, naujų būtų pardavimai praėjusiais metais, pradėjus laisvėti karantino suvaržymams buvo ženkliai didesni, tuo tarpu šių metų kovo mėn. naujų būtų pardavimai lyginant su mėnesio vidurkiu yra ženkliai sumažėję. Tačiau balandžio mėnesiui jau yra prognozuojami didesni pardavimai. Mindaugas Statulevičius sako, kad vienas iš Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos iššūkių – tai, kad esame maži ir turime konkuruoti su kur kas didesnėmis valstybėmis, tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos apklausos duomenimis nekilnojamojo turto vystytojai ketina ir toliau nemažinti investicijų.
Mindaugas Statulevičius – NT rinkos iššūkiai 2022 m. ir prielaidos jos ilgalaikiam atsparumui
Apie rangovo teisines galimybes reikalauti iš užsakovo perskaičiuoti statybos rangos sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo rangovo priklausančių aplinkybių, po statybos rangos sutarties sudarymo ženkliai padidėja faktiška statybos darbų kaina bei rangovo galimybes reikalauti nutraukti statybos rangos sutartį, jeigu jos šalys geranoriškai nesutaria dėl statybos darbų kainos pakeitimo ir naujausią LR teismų praktiką nagrinėjamu klausimu konferencijoje pristatė Advokatų kontoros „Stašaitis & Partners“ advokatas Mindaugas Šeškauskis. Savo pranešime jis atskleidė ir ko nereikėtų daryti siekiant išvengti ginčų. Pavyzdžiui nesudarinėti rangos sutarčių fiksuota kaina.
Mindaugas Šeškauskis – Statybos rangos sutarčių (ne)vykdymas – galimybės ir pasekmės
Konferencijos dalyviai renginio metu vykusiose dvejose diskusijose galėjo užduoti pranešėjams jiems aktualius klausimus. Iš dalyvių gausos ir aktyvumo matyti, kad nekilnojamojo turto ir statybų tema išties aktuali ir įtraukianti, todėl renginio organizatoriai tikisi, kad jau tradicija tapusioje konferencijoje susitiksime ir kitais metais bei dėkoja renginio partneriams – parodai Namų pasaulis 2022 bei jos organizatoriui Ekspozicijų centrui.