• Viešasis kalbėjimas – vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmę pardavimuose

    Kaip kalbėti, kad tavo idėjas ir pasiūlymus žmonės palaikytų? Kaip išlikti charizmatišku, kai kalbėti tenka online priemonėmis? Kaip nebijoti klysti? Kaip patraukti žmones, kad jie norėtų klausyti ir išgirsti, kaip megzti glaudų santykį, kai esi kitoje kompiuterio pusėje? Tai tik keli klausimai, į kuriuos atsakymų ieškojo Eksportuotojų klubo nariai nuotoliniame susitikime su Adrija Čepaite.

    Aktorė, docentė, retorikos specialistė, ekspertė – tai tik keli iš daugelio epitetų, kuriais būtų galima apibūdinti lektorę. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei užsienio universitetuose A. Čepaitė dėsto sceninės kalbos, iškalbos, retorikos disciplinas. Bendradarbiaudama su „Go Forward Academy“ (www.akademija.eu) moko aktorių triukų verslo atstovus, padeda jiems bendrauti įtaigiau, sakyti paveikias viešas kalbas, rengti pranešimus ar bendrauti su žiniasklaidos atstovais.

    Eksportuotojų klubo viešnia ir pranešėja pristatė temą „Viešasis kalbėjimas ir prezentavimas online“, dalinosi su susirinkusias praktiniais patarimais, asmeninėmis įžvalgomis.

    Ko reikia, kad viešasis kalbėjimas būtų įtikinantis? Pasak lektorės, visų pirma sėkmė priklauso nuo pasiruošimo (bet tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia išmokti mintinai – turi likti vietos kūrybai), visų antra – nuo aiškaus tikslo. Jei mes neturime konkrečios, aiškios ir lengvai įsimenamos žinutės, mes neturime gero pranešimo. Pagrindinė mintis turi būti paprasta, lengvai įsimenama ir lengvai atkartojama. Jei klausantieji žinutę „perskaitė“ skirtingai – jos nebuvo. Kuo žinutė aiškesnė pačiam – tuo suprantamesnė ir auditorijai. Ji – tarsi kamienas, padedantis sustruktūruoti ir palaikyti tekstą.

    Be to, labai reikšmingas ir turinys. Jei mano pranešimas nėra vertingas ir klausytojas nieko neišsineš, reikia galvoti apie turinį iš naujo. „Pranešimas be vertės – lyg žvejyba be jauko“, – pabrėžė lektorė. Tačiau turinio nereikėtų perkrauti. Jei bus daugiau nei trys sudedamosios, jau bus per daug ir klausytojas tiesiog jų neprisimins.

    Svarbus pradžios/pabaigos efektas – laikas, kai auditorija yra atidžiausia ir skiria kalbėtojui 100 proc. savo dėmesio. Todėl kalbant reikėtų nuleisti balsą, neskubėti, daryti pauzes.  Stengtis kalbėti esamuoju laiku, o žodžius argumentuoti ir papildyti faktais, istorijomis, skaičiais, pavyzdžiais. Ir viską daryti natūraliai, nesistengiant patikti ar patenkinti publiką, nes pastangos visada atrodys kvailai ir dirbtinai.

    Ir žinoma, ypatingai svarbu emocija. „Žmogus visada prisimins, kaip jis jautėsi kai kažką pasakėte, bet ne tai, kaip ar ką pasakėte“, – akcentavo A. Čepaitė.

Skip to content