Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, 2021 m. gegužę, palyginti su balandžiu, padidėjo 4 procentiniais punktais ir sudarė 6 proc.
Apklausos rezultatai parodė, kad susidariusi situacija dėl COVID-19 pandemijos po truputį gerėja: 28 proc. (prieš mėnesį – 30 proc.) respondentų nurodė, kad jų įmonės veiklą apribojo karantinas. Labiausiai pandemijos įtaką jautė prekybos (36 proc., prieš mėnesį – 40 proc.) ir paslaugų sektorius (37 proc., prieš mėnesį – tiek pat proc.), mažiau – pramonės (13 proc., prieš mėnesį – tiek pat proc.) ir statybos sektorius (17 proc., prieš mėnesį – 19 proc.). Prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 9, paslaugų sektoriaus – 7, pramonės – 4, statybos – 1 procentiniu punktu. Vartotojų* pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais.
Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2020 m. geguže, – 30 procentinių punktų didesnis. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 53, prekybos – 29, pramonės – 23, statybos – 22, vartotojų – 9 procentiniais punktais.
Duomenys buvo renkami gegužės 3–25 dienomis.
Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad gegužę, palyginti su balandžiu, pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo 4 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo optimistinė produkcijos gamybos prognozė, geriau vertinama produkcijos paklausa bei sumažėjusios pagamintos produkcijos atsargos.
Gaminamos produkcijos paklausa gegužę, palyginti su balandžiu, padidėjo: 42 proc. respondentų teigė, kad produkcijos paklausa padidėjo, 11 proc. – kad sumažėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 40 ir 15 proc.). Per praėjusius mėnesius padidėjo ir pramonės produkcijos gamyba: produkcijos gamybos padidėjimą nurodė 32 proc. apklaustų įmonių vadovų, 18 proc. – sumažėjimą. Nors dauguma (79 proc.) įmonių vadovų gaminamos produkcijos atsargas vertina kaip pakankamas, tačiau nuo 8 iki 18 proc. padaugėjo respondentų, teigiančių, kad atsargos per mažos.
Daugiau nei pusė (55 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad produkcijos gamyba per artimiausius 3 mėn. nesikeis, 35 proc. manė, kad ji didės, ir 10 proc. – kad mažės. Optimistinė ir gaminių eksporto prognozė: 23 proc. įmonių prognozavo eksporto didėjimą, 6 proc. – mažėjimą. Dauguma (75 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, o prognozuojančiųjų didinti dalis padidėjo nuo 21 iki 22 proc.
Statybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad gegužę, palyginti su balandžiu, verslo tendencijos statybos sektoriuje šiek tiek pagerėjo. Statybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Tam įtakos turėjo geresnis statybos darbų paklausos vertinimas.
Gegužę statybos darbų paklausą daugiau nei pusė (56 proc.) įmonių vadovų vertino kaip pakankamą, tačiau nuo 46 iki 43 proc. sumažėjo įmonių vadovų, teigiančių, kad statybos darbų paklausa nepakankama. Statybos darbų apimties tendencijos geresnės nei balandžio mėnesį: 19 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų padaugėjo, 27 proc. nurodė, kad sumažėjo (balandį – atitinkamai 15 ir 43 proc.).
Daugiau nei pusė (65 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad darbuotojų skaičius artimiausiu metu nesikeis, 29 proc. manė, kad jis didės, ir 6 proc. – kad mažės. Geresnė statybos darbų užsakymų prognozė: daugiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 28 proc. apklaustų įmonių vadovų, 10 proc. prognozavo, kad užsakymų mažės (balandį – atitinkamai 30 ir 17 proc.). Beveik pusė (48 proc.) respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos nesikeis, tačiau nuo 39 iki 50 proc. padaugėjo manančiųjų, kad kainos didės.
Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad gegužę, palyginti su balandžiu, prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 9 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pagerėjusi prekybos įmonių verslo padėtis bei optimistiškesnė jos prognozė artimiausiems mėnesiams.
Respondentų, teigiančių, kad jų įmonės verslo padėtis per pastaruosius mėnesius pagerėjo, dalis padidėjo nuo 8 iki 22 proc., o kad ji pablogėjo – sumažėjo nuo 26 iki 16 proc.
Dauguma (75 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad įmonės verslo padėtis per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, tačiau nuo 7 iki 4 proc. sumažėjo manančiųjų, kad ji pablogės. Daugiau prekių nei prieš mėnesį įsigyti planavo 13 proc. apklaustų įmonių, mažiau – 8 proc., o 79 proc. – nurodė, kad prekių įsigis tiek pat.
Didžioji dalis (84 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 14 proc. nurodė, kad darbuotojų skaičius didės. 89 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 11 proc. – kad didės.
Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad gegužę, palyginti su balandžiu, verslo tendencijos paslaugų sektoriuje pagerėjo. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo geriau vertinama teikiamų paslaugų paklausa bei pagerėjusi įmonių verslo padėtis.
Respondentų, teigiančių, kad jų įmonės verslo padėtis per pastaruosius mėnesius pagerėjo, dalis padidėjo nuo 17 iki 19 proc., o kad ji pablogėjo – sumažėjo nuo 16 iki 11 proc. Gegužę įmonių vadovai geriau vertino ir teikiamų paslaugų paklausą: 24 proc. respondentų nurodė, kad paklausa padidėjo, 17 proc. – kad sumažėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 20 ir 22 proc.).
Geresnė ir teikiamų paslaugų paklausos prognozė: 29 proc. respondentų per artimiausius 3 mėn. numatė paklausos didėjimą, 8 proc. – mažėjimą (balandį – atitinkamai 24 ir 8 proc.). Dauguma (67 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 22 proc. planavo priimti naujų. 85 proc. respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 11 proc. – kad didės.
Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.
Europos Sąjungos šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje.
Daugiau informacijos rasite Rodiklių duomenų bazėje.
Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.
Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.
Lietuvos statistikos departamento informacija
