Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, 2021 m. balandį, palyginti su kovu, nepasikeitė ir sudarė 2 proc.
Apklausos rezultatai parodė, kad susidariusi situacija dėl COVID-19 pandemijos po truputį gerėja: 30 proc. (prieš mėnesį – 31 proc.) respondentų nurodė, kad jų įmonės veiklą apribojo karantinas. Labiausiai pandemijos įtaką jautė prekybos (40 proc., prieš mėnesį – 42 proc.) ir paslaugų sektorius (37 proc., prieš mėnesį – 38 proc.), mažiau – pramonės (13 proc., prieš mėnesį – 16 proc.) ir statybos sektorius (19 proc., prieš mėnesį – 20 proc.). Statybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 8, prekybos – 3, pramonės – 2, vartotojų* – 1 procentiniu punktu. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais.
Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2020 m. balandžiu, – 28 procentiniais punktais didesnis. 2020 m. balandį ekonominių vertinimų rodiklis buvo žemiausias per visą pandemijos laikotarpį. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 41, pramonės – 26, prekybos – 24, statybos – 22, vartotojų – 17 procentinių punktų.
Duomenys buvo renkami balandžio 1–26 dienomis.
Ekonominių vertinimų rodiklis ir jo sudėtinės dalys (Procentais)
Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad balandį, palyginti su kovu, pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo optimistinė produkcijos gamybos prognozė bei geriau vertinama produkcijos paklausa.
Įmonių, prognozuojančių gamybos augimą per artimiausius 3 mėn., dalis padidėjo nuo 31 iki 34 proc., o prognozuojančių mažėjimą – kaip ir praėjusį mėnesį buvo 7 proc. Optimistinė ir gaminių eksporto prognozė: 27 proc. įmonių prognozavo eksporto didėjimą, 8 proc. – mažėjimą. Dauguma (76 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, o prognozuojančiųjų didinti dalis padidėjo nuo 19 iki 21 proc.
Gaminamos produkcijos paklausa balandį, palyginti su kovu, padidėjo: 40 proc. respondentų teigė, kad produkcijos paklausa padidėjo, 15 proc. – kad sumažėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 31 ir 21 proc.). Per praėjusius mėnesius padidėjo ir pramonės produkcijos gamyba: produkcijos gamybos padidėjimą nurodė 30 proc. apklaustų įmonių vadovų, 14 proc. – sumažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 20 ir 33 proc.). Panašiai kaip ir ankstesniais mėnesiais, dauguma (89 proc.) įmonių vadovų gaminamos produkcijos atsargas vertina kaip pakankamas, 8 proc. respondentų, teigė, kad atsargos per mažos.
Statybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad balandį, palyginti su kovu, verslo tendencijos statybos sektoriuje pagerėjo. Statybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 8 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo optimistiškesnė darbuotojų skaičiaus prognozė bei geresnis statybos darbų paklausos vertinimas.
Daugiau nei pusė (61 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad darbuotojų skaičius artimiausiu metu nesikeis, tačiau nuo 28 iki 32 proc. padaugėjo manančiųjų, kad jis didės ir nuo 14 iki 7 proc. sumažėjo manančiųjų, kad jis mažės. Geresnė ir statybos darbų užsakymų prognozė: daugiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 30 proc. apklaustų įmonių vadovų, 17 proc. prognozavo, kad užsakymų mažės (kovą – atitinkamai 25 ir 20 proc.). Dauguma (57 proc.) respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos nesikeis, tačiau nuo 27 iki 39 proc. padaugėjo manančiųjų, kad kainos didės.
Balandį statybos darbų paklausą daugiau nei pusė (54 proc.) įmonių vadovų vertino kaip pakankamą, teigiančių, kad statybos darbų paklausa nepakankama sumažėjo nuo 50 iki 46 proc. Statybos darbų apimties tendencijos šiek tiek geresnės nei kovo mėnesį: 15 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų padaugėjo, 43 proc. nurodė, kad sumažėjo (kovą – atitinkamai 12 ir 45 proc.).
Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad balandį, palyginti su kovu, prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo optimistiškesnė įmonių verslo padėties prognozė.
Dauguma (72 proc.) įmonių vadovų prognozavo, kad įmonės verslo padėtis per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, tačiau nuo 12 iki 7 proc. sumažėjo manančiųjų, kad ji pablogės. Daugiau prekių nei prieš mėnesį įsigyti planavo 12 proc. apklaustų įmonių, mažiau – 9 proc., o 79 proc. – nurodė, kad prekių įsigis tiek pat.
Didžioji dalis (88 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 10 proc. nurodė, kad darbuotojų skaičius didės. 92 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 8 proc. – kad didės.
Respondentų, teigiančių, kad per praėjusius 3 mėnesius jų įmonės verslo padėtis pablogėjo, palyginti su prieš mėnesį išsakyta nuomone, sumažėjo nuo 31 iki 26 proc., 66 proc. nurodė, kad ji nepasikeitė.
Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad balandį, palyginti su kovu, verslo tendencijos paslaugų sektoriuje pablogėjo. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo blogesnis įmonių verslo padėties vertinimas bei sumažėjusi teikiamų paslaugų paklausa.
Respondentų, teigiančių, kad jų įmonės verslo padėtis per pastaruosius mėnesius pagerėjo, dalis sumažėjo nuo 25 iki 17 proc., 68 proc. nurodė, kad ji nepasikeitė. Mažėjo ir teikiamų paslaugų paklausa: balandžio mėn. 22 proc. įmonių vadovų nurodė, kad paklausa sumažėjo, 20 proc. – kad padidėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 24 ir 27 proc.).
Panašiai kaip ir kovą, 24 proc. respondentų prognozavo, kad paklausa per ateinančius 3 mėnesius didės, 8 proc. – kad sumažės. Dauguma (64 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 23 proc. planavo priimti naujų. 88 proc. respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 9 proc. – kad didės.
Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.
Europos Sąjungos šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje.
Daugiau informacijos rasite Rodiklių duomenų bazėje.
Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.
Lietuvos statistikos departamento informacija