Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai – didžiausia verslo organizacija Kauno ir Marijampolės regione, vienijanti beveik 600 narių, savo veikloje, atstovaudami bendriesiems verslo interesams, aktyviai bendradarbiauja su valstybės institucijomis ir tariamės dėl geresnės verslo aplinkos formavimo.
„Darbuotojų trūkumo, darbo santykių klausimai šiuo sudėtingu laiku tapo ypatingai svarbūs“, – verslo pusryčių susitikime sakė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius.
Aktualių problemų kontekste į nuotolinius verslo pusryčius pakvietėme Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorę Ingą Balnanosienę, kuri pristatė pranešimą „Kauno apskritis: darbo jėgos (ne)trūksta? Užimtumo tarnybos įžvalgos“ bei atsakė į verslui rūpimus klausimus, kurių buvo tikrai nemažai.
Nors registruotas nedarbas siekia 13,1 proc., darbdaviai pabrėžia, kad darbuotojų trūksta, o nedirbantys asmenys nėra motyvuoti dirbti.
Dažniausiai įsidarbinti ateinantys asmenys randa priežasčių atsisakyti darbo vietos. Dalis bedarbių yra ilgalaikiai ir galimai turi pajamas iš šešėlinės veiklos, tad nedirbti jiems tampa patogu. Mokamos išmokos (įskaitant ir darbo paieškos) dirbti taip pat neskatina. Darbdaviai taip pat įžvelgia trūkstamų kvalifikacijų įgijimo ir darbuotojų ruošimo pagal labiausiai trūkstamas profesijas problemą.
Verslo pusryčių susitikime taip pat kalbėta apie pameistrystę, subsidijas darbo užmokesčiui, paramą didelėms įmonėms, skatinant kurti naujas darbo vietas regionuose.
Itin aktuali problema išlieka ir darbuotojų įdarbinimas iš trečiųjų šalių.Rūmų nariai pabrėžia darbo jėgos trūkumo problemą, ypatingai pramonės, paslaugų sektoriuose. Darbdaviai nuogąstauja, kad po karantino dalis Lietuvos piliečių išvyks dirbti į kitas Europos valstybes, kur atlyginimų lygis yra aukštesnis, todėl darbuotojų poreikis bus dar didesnis. Manome, kad paprastesnis trečiųjų šalių asmenų įdarbinimas padėtų verslui konkurencinėje aplinkoje. Lietuvoje, palyginus su Lenkija įdarbinimo procesas trunka kelis kartus ilgiau, todėl dabar darbuotojai įdarbinti Lenkijoje ir komandiruojami į Lietuvą, taip Lietuvos biudžetas praranda darbuotojų ir įmonių mokamus mokesčius.
Verslo atstovai mano, kad reikalinga teisės aktų ir įvairių procedūrų peržiūra ir įvertinimas, kad su darbuotojais susiję procesai būtų greitesni ir ne trukdytų, o prisidėtų prie Lietuvos įmonių konkurencingumo didinimo.
Užimtumo tarnybos vadovės pranešimą galite rasti ČIA.
