• Naujienos
  • Verslo pusryčiai su VDU rektoriumi prof. Juozu Augučiu

    Verslo pusryčiuose viešėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis. Sujungus Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetus diskutuota apie universitetų sujungimo naudą ir trūkumus, verslo lūkesčius pokyčių kontekste.
    Vytauto Didžiojo universitetas, 1989 m., atkurtas remiantis JAV Harvardo, Jeilio universitetų modeliu. Vytauto Didžiojo universitetas – viena liberaliausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, tęsianti 1922 m. Kaune įkurto Lietuvos universiteto misiją. VDU studentus, dėstytojus ir absolventus vienija artes liberales, t. y. laisvųjų menų universiteto, idėja. VDU – tai yra universitetas, kuriame skleidžiasi laisva kūrybinė mintis, orientuojamasi į studijų bei mokslo kokybę, kuriami sėkmingi tarptautiniai ryšiai. Šio universiteto programos laisvesnio pobūdžio, suteikiamos galimybės pasirinkti gretutines studijas, studentai renkasi šį universitetą, o štai į Aleksandro Stulginskio universiteto žemės ūkio krypties studijų programas jaunimas nebestojo. Jaunam žmogui programos atrodo nepatrauklios, trūko naujovių. Edukologijos universitetas neparengė mokytojų pagal poreikius, mokytojų bendruomenė sensta, nes jaunimas nesirenka ir šių studijų.  Po sujungimo norima keisti universitetų profilius, studijų programas kurti atsižvelgiant į rinkos poreikius, gerų rezultatų tikimasi per keletą metų.
    Pusryčių metu prof. Juozas Augutis prsitatė universiteto planus: klimato kaitos pasekmių vertinimas; darnios plėtros politika, pagal kurią bus derinamas universiteto vystymasis; VDU ekonomikos fakultetas bus perorganizuotas į verslo mokyklą, o  numatomas Aleksandro Stulginskio universiteto  bioekonomikos tyrimų centras. Vytauto Didžiojo universitetas, siekdamas padėti pasirengti stojimui į universitetą, Kauno regiono moksleiviams rengia šeštadieninius kursus.  Tokie kursai padeda vaikams iš regionų, kur nevisada yra galimybių samdyti koorepetitorius.
    Verslininkai su rektoriumi diskutavo apie švietimo ir mokslo sistemos spragas rengiant žmogiškuosius išteklius verslui – krepšelių sistemą, studijų kokybės vertinimo perteklinius reikalavimus, specializaciją mokyklose, motyvacijos dirbti nebuvimą ir kitas problemas.

     

      

Skip to content