• VDI rekomendacijos dėl gaisro Kaune

    VDI rekomendacijos kaip įsivertinti riziką ir kokius veiksmus atlikti, kad darbuotojai galėtų saugiai grįžti į darbo vietas po gaisro UAB „Žalvaris“ Kaune.

    Dėl gaisro UAB „Žalvaris“ Kaune, kurio metu, anot ugniagesių gelbėtojų, daugiausia degė popierius, polietilenas, alyvų talpos bei kitos pavojingos cheminių medžiagų atliekos, į aplinkos orą išsiskyrė pavojingos cheminės medžiagos, kurios gali sukelti žalą žmogaus organizmui tiesiogiai arba ilgainiui gali daryti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Žmogaus sveikatai pavojingi cheminiai veiksniai galėjo patekti į netoli UAB „Žalvaris“ Kaune esančių įmonių teritorijas ir kelti pavojų ten esantiems darbuotojams.

    Valstybinė darbo inspekcija (VDI) rekomenduoja darbdaviams atkreipti dėmesį į galimus darbuotojų skundus dėl suprastėjusios darbuotojų sveikatos dėl patirto neigiamo poveikio gaisro metu. Jeigu yra gaunami tokie darbuotojų nusiskundimai, būtina siųsti darbuotojus neeiliniam sveikatos patikrinimui ir įsitikinti, kad darbuotojų sveiktos būklė leidžia jiems dirbti konkrečius darbus.

    Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, darbdavys organizuoja profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje ir atskirose jos vietose. Akivaizdu, kad po gaisro, įmonių, esančių gaisro paveiktoje zonoje, darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugą ir sveikatą norminių teisės aktų reikalavimų, nes rizika tampa nepriimtina, dėl ko turėtų būti sustabdyti visi darbai ir evakuoti darbuotojai.

    Įmonėms, patenkančioms į gaisro padarinių poveikio zoną, norinčioms atnaujinti savo veiklą, privalu atlikti profesinės rizikos vertinimą iš naujo ir įsitikinti, kad rizika šių įmonių darbo vietose yra toleruotina bei nustatyti esamos rizikos dydį siekiant kiek įmanoma tiksliau parinkti būtinas bei tinkamas prevencines priemones, įskaitant kolektyvines saugos priemones bei asmenines apsaugos priemones, kitaip tariant, būtina sumažinti riziką iki priimtino lygio.

    Nors profesinės rizikos vertinimo metu esami/galimi rizikos veiksniai yra kiekybiškai tiriami (matuojami rizikos veiksnių dydžiai) ir kokybiškai įvertinami, darbdaviams būtina išsiaiškinti, ar esanti darbo vietų vėdinimo sistema užtikrina Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233, 11.1 punkto reikalavimų vykdymą – „uždarose patalpose darbovietėse turi būti pakankamai grynas oras, atitinkanti parametrus, nustatytus Lietuvos higienos normoje HN 23:2011 ,,Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai”.

    Būtina vykdyti šiuos žemiau išvardintus veiksmus:

    1. Šalia gaisro vietos esančių įmonių darbdaviai turi įsitikinti, kad į darbo patalpas iš išorinės aplinkos nebepatenka kenksmingos medžiagos ir/ar dulkės. Jeigu yra nustatoma, kad tarša vis dar sklinda iš išorės, patalpas reikėtų kiek įmanoma geriau izoliuoti (užsandarinti), išjungti priverstiniam vėdinimui naudojamo oro paėmimo iš lauko sistemas. Nesant oro užterštumui išorėje, patalpas reikia pradėti natūraliai vėdinti per langus, duris. Taip pat būtina atlikti patalpos priverstinių (mechaninių) ventiliacinių sistemų (angų, šachtų ir t.t.) apžiūrą, pašalinti visus dalykus, kurie gali trukdyti laisvai cirkuliuoti orui, išvalyti ventiliacines angas ir sistemas, patikrinti ventiliacinių sistemų efektyvumą. Paminėtina, kad darbdaviui gali tekti atlikti ventiliacinės sistemos projektinių sprendinių pakeitimus ir užtikrinti reikiamą ventiliacinės sistemos subalansavimą.
    2. Jeigu gaisro metu susidariusios pavojingos cheminės medžiagos pateko į patalpų vidų, jos nusėdo ant sienų, grindų ir kitų paviršių, jos gali būti pašalinama tik valant drėgnu būdu (plaunant). Taigi, darbdavys turėtų organizuoti darbo patalpų, teritorijos, buitinių patalpų valymą nuo degimo metu išsiskyrusių kenksmingų medžiagų (teršalų). Drėgnu būdu turėtų būtų valomos tiek patalpų sienos, lubos, langai, grindys, laiptai, buitinės patalpos, tiek visos kitos vietos. Esant didelei dulkių (teršalų) koncentracijai, valymą gali tekti pakartoti. Primename, kad valant patalpas yra privaloma naudoti asmenines apsaugos priemones, t. y. apsauginius darbo rūbus, lengvai nuvalomus (nuplaunamus) batus, apsaugines (nepralaidžias skysčiams) pirštines, respiratorius su ne mažesniais kaip A1 ir P1 filtrais (geriau A2 ir P2 filtrais).
    3. Atlikus aukščiau išvardintus veiksmus, neturėtų būti jaučiamas stiprus degėsio- dūmų kvapas, kadangi kvapas parodo, kad ore vis dar esama cheminių medžiagų. Jeigu degėsio kvapas bus jaučiamas, tuomet gali tekti pakartotinai atlikti patalpų ir ventiliacinių sistemų valymą drėgnuoju būdu.
    4. Įmonių vadovai turi vadovautis Nacionalinio visuomenes sveikatos centro atliktais laboratorinių tyrimų dėl kietųjų dalelių bei lakiųjų medžiagų oro taršos koncentracijos šioje teritorijoje rezultatais, kurių pagrindu yra sprendžiama ar aplinka yra pavojinga, ar nepavojinga visuomenei.

     

    Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos informacija

    VDI nuotr.

Skip to content