Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2021 m. gruodį buvo minus 3 ir, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su lapkričiu, gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., šalies ekonominės padėties perspektyvas, bet didesniems pirkiniams ketino išleisti šiek tiek daugiau.
Gruodį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino truputį blogiau nei lapkritį: kas penktas gyventojas (20 proc.) teigė, kad jo namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 26 proc. – kad pablogėjo (lapkritį – atitinkamai 21 ir 23 proc.).
Gruodį, palyginti su lapkričiu, gyventojų nuomonės apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas vertinimų balansas nepasikeitė: 24 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės (lapkritį – 21 proc.), kaip ir praėjusį mėn. 17 proc. gyventojų manė, kad ji blogės. Gruodį 46 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 50 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku (lapkritį – atitinkamai 48 ir 46 proc.).
Šalies ekonominės padėties perspektyvas, palyginti su lapkričiu, gyventojai vertino šiek tiek pesimistiškiau: gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogės, dalis padidėjo 5 procentiniais punktais (nuo 39 iki 44 proc., padėties gerėjimo tikėjosi 20 proc. gyventojų (lapkritį – 21 proc.).
Gruodį 30 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 15 proc. – mažiau (lapkritį – atitinkamai 26 ir 16 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime gruodį nesiskyrė. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste ir kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu.
Gruodį, palyginti su lapkričiu, miesto gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams planavo išleisti šiek tiek daugiau. Tačiau miesto gyventojai pesimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas: manančiųjų, kad padėtis per artimiausius 12 mėn. blogės, dalis padidėjo nuo 39 iki 45 proc.
Kaimo gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn.: nors gyventojų, teigiančiųjų, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo dalis nepasikeitė (tokių buvo 20 proc.), tačiau nuo 21 iki 29 proc. padidėjo gyventojų dalis, mananti, kad padėtis pablogėjo. Kaimo gyventojai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek optimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams ketino išleisti šiek tiek daugiau.
Per metus (2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m. gruodžiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė. Palyginti su 2020 m. gruodžiu, gyventojai šiek tiek blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams per ateinančius 12 mėn. ketino išleisti daugiau.
Per metus, gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, dalis sumažėjo nuo 23 iki 20 proc., teigiančiųjų, kad padėtis pablogėjo, dalis padidėjo nuo 23 iki 26 proc.
Gyventojų, manančių, kad per artimiausius 12 mėn. blogės jų namų ūkio finansinė padėtis, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 14 iki 17 proc., manančiųjų, kad blogės šalies ekonominė padėtis – nuo 40 iki 44 proc.
Gruodį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gyventojų, ketinančių per ateinančius 12mėn. daugiau išleisti tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, dalis padidėjo nuo 23 iki 30 , ketinančiųjų išleisti mažiau dalis sumažėjo nuo 21 iki 15 proc.
Gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gruodį, palyginti su lapkričiu, beveik nepasikeitė: 19 proc. gyventojų manė, kad padėtis pagerėjo (lapkritį 18 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 49 proc. teigė, kad ji pablogėjo.
Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, kaip ir praėjusį mėnesį, 53 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 7 proc. – teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (lapkritį – 5 proc.).
Gruodį 48 proc. gyventojų tikėjosi nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. (lapkritį – 49 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 15 proc. gyventojų teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti.
Gruodį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek pagerėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis sumažėjo nuo 47 iki 44 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 18 proc. gyventojų (lapkritį – 14 proc.).
Nuo š. m. gegužės gyventojų taip pat yra klausiama apie namų ūkio pajamų pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. Gruodžio mėnesio apklausos rezultatai rodo, kad per praėjusius 12 mėn. pajamos padidėjo 14 namų ūkių, 69 proc. iš esmės nepasikeitė, o 15 proc. namų ūkių pajamos sumažėjo. (lapkritį – atitinkamai 12, 74 ir 12 proc.).
Trečdalis gyventojų (33 proc.), kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos padidėjo dėl pailgėjusio darbo laiko, padidėjusio darbo krūvio, dėl kitų priežasčių padidėjusio darbo užmokesčio tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 32 proc. – dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo, 18 proc. – dėl padidėjusių socialinių išmokų, 15 proc. – dėl įsidarbinimo ar darbo pakeitimo.
39 gyventojų, kurių namų ūkių pajamos sumažėjo, kaip pagrindinę to priežastį nurodė sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį, dėl kitų priežasčių sumažėjusį darbo užmokestį tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 31 proc. – darbo praradimą, nedarbą, nuosavo verslo bankrotą.
Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos sumažėjo, 54 proc. nurodė, kad pajamų sumažėjimui įtakos turėjo COVID-19. Ankstesniais mėnesiais didžiausia dalis gyventojų, pajamų sumažėjimą siejančių su COVID-19, buvo gegužę – 78 proc., mažiausia – lapkritį – 61 proc.
Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, 15 proc. gyventojų teigė, kad pajamų padidėjimui įtakos turėjo COVID-19. Ankstesniais mėnesiais didžiausia dalis gyventojų, pajamų padidėjimą siejančių su COVID-19, buvo rugpjūtį – 22 proc., mažiausia – spalį – 12 proc.
Daugiau informacijos Lietuvos statistikos departamento informaciniame pranešime
Lietuvos statistikos departamento informacija
