Jei vadovautumėmės apibrėžimu, tai šešėlinė ekonomika yra sukurta, bet oficialių valstybės institucijų neapskaičiuota vertė. Tačiau šios vertės paplitimas, Austrų profesoriaus, tiriančio šešėlinę ekonomiką, Friedricho Schneiderio naujausiais skaičiavimais, Lietuvoje siekia 22 proc., o šešėlis Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai sudaro 16 proc., ir nors pastaraisiais metais stebima šešėlinės ekonomikos mažėjimo tendencija tai vis dar išlieka opia problema.
Vertinant dabartines ekonomikos prognozes, ir tai, kad tyrimai rodo jog pablogėjus ekonominei padėčiai mūsų šalies gyventojai ne tik būtų labiau linkę pateisinti šešėlį, bet net ir svarstytų galimybę dirbti jame ar pirkti nelegalias prekes, šalyje taikoma mokesčių politika turi būti labai pamatuota. Būtent mokesčiai ir jų reguliavimas yra pirminės šešėlinės ekonomikos priežastys. Šešėlinė ekonomika turi ir kitų priežasčių. Pavyzdžiui tai, kad žmonės nežino arba jiems nerūpi, kad prekės yra nelegalios.
Vyriausybių pastangos sumažinti šešėlinę ekonomiką ne visuomet sėkmingos. Taip yra dėl ne į šešėlį sukeliančias priežastis nukreiptų politikos priemonių. Į Vadovo dieną susirinkę didžiausių regiono įmonių, išskirtinių verslo ir asmeninių laimėjimų bei reikšmingos vadovavimo patirties sukaupusių rūmų narių – bendrovių vadovai klausė pranešimų ir diskutavo šia svarbia verslui ir visai Lietuvai tema. Verslas nori, kad teisinė aplinka ir sąlygos, kuriose ūkinė veikla vykdoma būtų ne su ekonominę veiklą varžančiais reikalavimais, o palanki darbui ir verslui, su aiškiomis taisyklėmis ir protingais, pamatuotais reikalavimais.
Laikinoji Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Edita Maslauskaitė susirinkusiems akcentavo, kad su sunkumais kovoje su šešėline ekonomika šalys susiduria net ekonomikos augimo metu, o dauguma taikomų metodų turi nepageidaujamą šalutinį poveikį – nuo didėjančios biurokratijos iki bankrotų. Geriausias būdas siekiant legalizuoti veiklą – šešėlio prevencija. E. Maslauskaitė kalbėjo apie tai ko reikia, kad šešėlio būtų mažiau ir kodėl dažnai nepasiteisina pasirinktos kovos strategijos.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė papasakojo apie Valstybinės mokesčių inspekcijos kovai su šešėline ekonomika pasitelkiamas įvairias pažangias priemones bei atskleidė kokios yra VMI prioritetinės veiklos sritys, kokias galimybes atveria išmanioji mokesčių administravimo sistema (i.MAS) ir kaip reikėtų ugdyti gyventojų sąmoningumą.
LR STT Kauno valdybos viršininkas Dainius Januška kalbėjo apie šešėlinės ekonomikos ir korupcijos santykį bei institucinės antikorupcinės aplinkos tvarumą. Pristatė LR STT vaidmenį ir vykdomas priemones prisidedant prie šešėlinės ekonomikos masto mažinimo.
