Europos Komisija paskelbė septintąją metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, kurioje įvertinta teisinės valstybės principo taikymo padėtis visose ES valstybėse narėse ir keturiose šalyse kandidatėse: Albanijoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Serbijoje.
Teisinės valstybės principas yra Europos klestėjimo, demokratijos ir saugumo pagrindas. Nepriklausomomis teisingumo sistemomis, veiksmingomis kovos su korupcija sistemomis, laisva ir pliuralistine žiniasklaida, tvirta stabdžių ir atsvarų sistema apsaugomos piliečių teisės ir palaikomas pasitikėjimas viešosiomis institucijomis ir demokratija. Taip užtikrinamas teisinis tikrumas, kuris skatina investicijas, konkurencingumą ir ekonomikos augimą.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Teisinės valstybės principas kuria pasitikėjimą. Piliečių tarpusavio pasitikėjimą. Pasitikėjimą verslu. Būtent dėl to Europa yra geriausia ir saugiausia vieta gyventi ir investuoti. Iš šių metų ataskaitos matyti, kad daugelyje valstybių narių ir toliau daroma teigiama pažanga. Būtent todėl mūsų teisinės valstybės principo taikymo ataskaita yra svarbi. Ji tapo atskaitos tašku, ja prisidedama prie nacionalinių diskusijų formavimo ir reformų skatinimo visoje Europos Sąjungoje.“
Teisingumo sistema
Dedamos pastangos didinti teisėjų skyrimo sistemos skaidrumą, nes darbo grupė, kuriai pavesta siūlyti galimus sistemos pakeitimus, pateikė savo išvadas, o siūlomi pakeitimai šiuo metu rengiami.
Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo reikalavimų pakeitimai svarstomi Seime. Advokatai ir toliau reiškia susirūpinimą dėl advokato profesinės paslapties apsaugos užtikrinimo, kartu svarstomi teisės aktų pakeitimai, kuriais būtų sustiprintos advokatų drausminių procedūrų apsaugos priemonės.
Teisminės institucijos mano, kad teisingumo sistemai skirti žmogiškieji ir finansiniai ištekliai yra nepakankami, be kita ko, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą dėl teisėjų darbo užmokesčio Lietuvoje.
2026 m. diskusijos dėl teisinės pagalbos teikėjų atlygio dydžio buvo sustabdytos, o šiais metais planuojamos naujos Teisinės pagalbos paslaugų informacinės sistemos funkcijos, kuriomis siekiama sumažinti teisinės pagalbos teikėjams tenkančią administracinę naštą.
Teisingumo sistema ir toliau veikia veiksmingai, skaitmenizacijos lygis tebėra aukštas, kartu dedamos tolesnės pastangos skatinti užduočių automatizavimą ir gerinti sąveikumą.
Kovos su korupcija sistema
2026 m. balandžio mėn. Vyriausybė patvirtino antrąjį Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įgyvendinimo 2026–2029 m. planą. Valdžios institucijos toliau veiksmingai nagrinėja korupcijos bylas, o išteisinamųjų nuosprendžių skaičius sumažėjo.
Iš dalies pakeista piktnaudžiavimo tarnyba, kaip nusikalstamos veikos, apibrėžtis. Toliau dedamos didelės pastangos siekiant pašalinti kovos su kyšininkavimu užsienyje trūkumus. Nors dabartinė sistema lieka nepakitusi, dedamos pastangos įgyvendinti privačių interesų deklaravimo taisykles.
Sėkmingai naudojamasi dabartine lobistinės veiklos sistema ir buvo sudaryta darbo grupė tolesniam dabartinių taisyklių tobulinimui apsvarstyti. Pranešimų apie pažeidimus daugėja, imamasi įvairių veiksmų dabartinėms taisyklėms įgyvendinti. Toliau dedamos pastangos stebėti didelės rizikos korupcijos sritis ir spręsti su jomis susijusius klausimus.
Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas
Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliavimo institucija (LRTK) veikia nepriklausomai. Teisėkūros iniciatyvos, susijusios su visuomeninio transliuotojo „Lietuvos radijas ir televizija“ (LRT) valdymu ir vadovavimu jam, sukėlė susirūpinimą dėl pavojaus jo nepriklausomumui ir sukėlė visuomenės protestus.
LRT finansavimo modelio pakeitimus vertins Konstitucinis Teismas. Žiniasklaidos rėmimo fondo biudžetas iš pradžių šiek tiek sumažėjo, tuo tarpu Vyriausybė skyrė papildomų išteklių, kad išlaikytų ankstesnį finansavimo lygį.
Padėtis, susijusi su galimybe susipažinti su dokumentais, išlieka stabili, o viešose duomenų bazėse teikiamos informacijos apimtis didėja. 2025 m. gruodžio mėn. buvo priimti kovos su SLAPP teisės aktų pakeitimai ir išlaikyta galimybė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Institucinė stabdžių ir atsvarų sistema
Vis dažnesnis skubos tvarkos taikymas sukėlė susirūpinimą dėl galimybės visuomenei dalyvauti pagrindinėse teisėkūros procedūrose, o suinteresuotieji subjektai, įskaitant verslo subjektus, įspėjo apie teisėkūros procedūros įtraukumą.
Pakeitus Seimo kontrolierių įstatymą, kontrolierių skaičius padidėjo iki trijų, tuo tarpu kontrolierių skyrimo procedūros pakeitimai Seime buvo atmesti. Pilietinė erdvė tebėra atvira, dedamos pastangos gerinti veiksmingą pilietinės visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus, tuo tarpu Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai kelia pilietinės visuomenės organizacijų susirūpinimą dėl jų galimybių gauti finansavimą.
Rekomendacijos Lietuvai
Apskritai, remdamasi 2025 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis ir atsižvelgdama į kitus per ataskaitinį laikotarpį įvykusius pokyčius, Komisija daro šias išvadas:
Pagrindiniai faktai
Metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita yra glaudaus dialogo su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais rezultatas. Ataskaitoje apžvelgiama padėtis visose valstybėse narėse ir keturiose plėtros šalyse remiantis tuo pačiu tikslu ir skaidria metodika, nagrinėjant tuos pačius klausimus kiekvienoje šalyje.
Daugiau informacijos
2026 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Lietuvos skyrius
2026 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalių skyriai
2026 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalių skyriai: santraukos ir rekomendacijos
2025 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Klausimai ir atsakymai
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija
