• Susitikimas su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika

    Sausio 7 d. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose vyko verslo atstovų susitikimas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika.

    Susitikime dalyvavo LR Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, LR Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, LR Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė, LR Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr. patarėjas Vitalijus Sosunovičius, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius ir 36 įmonių atstovai – KPPAR nariai.

    Susitikimo diskusiją moderavęs Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius pastebėjo, kad tokios verslo ir valdžios atstovų diskusijos jau duoda naudos ir terminai siekiant bendrų tikslų trumpėja bei aiškėja. Susirinkę diskusijos dalyviai turėjo daug klausimų Aplinkos ministrui ir šios ministerijos atstovams, todėl diskusija truko tris valandas.

    Verslo atstovai uždavė daug aktualių klausimų ir domėjosi kokias pagrindines problemas planuoja ministras ir jo komanda išspręsti iki kadencijos pabaigos.

    Evaldas Sauliūnas, UAB „Kauno stiklas“ direktorius, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovas Aplinkos ministerijoje sudarytoje darbo grupėje dėl pakuočių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo, informavo, kad 2019 m. pradžioje Kauno PPA rūmuose buvo sukurta vidinė Rūmų narių darbo grupė, skirta pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimui ir pristatė šios grupės  pasiūlymus ir pastebėjimus.

    Aukščiau minėtos Rūmuose sukurtos darbo grupės nuomone būtina tobulinti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei  jos teisinį reguliavimą. Taip pat siekiant pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemos sklandaus ir skaidraus veikimo būtina pertvarkyti organizacijų kontrolės mechanizmą: licencijavimą, kontrolės tarybų veiklą. Verslas turi sudaryti sutartis dėl pakuočių tvarkymo su organizacijomis kiekvienais metais iki gruodžio 1 d., bet nėra garantuotas dėl organizacijų atsakomybės, organizacijos keičia įkainius, delsia sudaryti sutartis su komunalinėmis įmonėmis, stringa atsiskaitymas už suteiktas paslaugas, keičiami įkainiai verslui, sudaromos sutartys su komunalinėmis įmonėmis skirtinga kaina. Pasiūlyta svarstyti vienos valstybinės organizacijos, kainų kontrolės tarybos, garantinio fondo steigimą.

    Kita problema – pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimas iš „komercinio“ ir komunalinio srauto. Kasmet į vidaus rinką išleidžiama apie  358 558 tonų įvairių pakuočių (AAA duomenys už 2017 m.). Kaip nurodo gamintojų ir importuotojų organizacijos, didžioji pakuočių atliekų dalis yra sutvarkoma iš nekomunalinio srauto, vadinamojo „komercinio srauto“, kuriame susidarančių pakuočių sutvarkymo kaštai yra ženkliai mažesni. Komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų ir surenkamų rūšiuojamosiomis priemonėmis sutvarkoma iki 20 proc. Šio srauto pakuočių atliekų tvarkymas brangus, todėl organizacijos suinteresuotos užduotis įvykdyti iš nekomerciniame sraute susidarančių pakuočių atliekų. Organizacijos nenori sumokėti komunalinėms įmonėms už surinktą didesnį pakuočių atliekų kiekį (nei numatyta sutartyse), surinktų iš komunalinio srauto. Pasiūlyta atskirti pakuočių atliekų surinkimą iš „komercinio“ ir komunalinio srauto bei numatyti atsiskaitymą už visą surinktą kiekį.

    Verslininkams kyla klausimų ir dėl VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD), vienintelio Lietuvoje užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus, kurio veikla įtvirtinta teisės aktais, veiklos skaidrumo ir kontrolės mechanizmų nustatymo. Įmonės negali pasirinkti kitos sistemos ir privalo sutikti su nustatytais tarifais, joms kelia abejonių USAD kainodaros skaidrumas, o gamintojai, kaip pavedimo davėjai, neturi jokių galimybių įtakoti ar kontroliuoti USAD veiklą ir jo priimamus sprendimus, nors būtent jie ir finansuoja visos sistemos išlaikymą, administratoriaus veiklą.

    Ministerijos atstovai iš susirinkusių verslininkų sulaukė klausimų ir apie apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių mokesčio panaudojimą bei atliekų tvarkymo sistemos tobulinimą.

    Vertinant maisto ir virtuvės atliekų atskirą surinkimą iš daugiabučių namų, susiduriama su esminėmis problemomis. Lietuvoje nėra bendros strategijos kam ir kur bus panaudotos surinktos maisto ir virtuvės atliekos. Jei į konteinerius patenka gyvūninės kilmės atliekos, tokių atliekų kompostavimas negalimas, nes jos privalo būti apdorotos ne žemesnėje nei +70°C. Tokios atliekos iš esmės tinkamos tik biodujų gamybai. Tačiau Lietuvoje regioniniai atliekų tvarkymo centrai, kuriuose pastatytos MBA technologijos, negali apdoroti šių atliekų dėl tam tikrų technologinių neatitikimų. Be to, nėra patvirtintų Aplinkos ministerijos reikalavimų maisto ir virtuvės atliekų surinkimui, vežimui, priemonių priežiūrai ir t.t.

    Vadovaujantis LR Valstybinio atliekų tvarkymo plano nuostatomis savivaldybės kartu su savivaldybių komunalinėmis įmonėmis vykdo atskiro tekstilės atliekų surinkimo priemonių diegimą arba plečia jau esamų priemonių tinklą. Savivaldybėse tekstilės atliekos arba surenkamos didžiųjų gabaritų aikštelėse arba statomi atskiri konteineriai tekstilės atliekų surinkimui. Praktiškai visose savivaldybėse komunalinės įmonės susiduria su problema, kad nėra kur dėti surinktų tekstilės atliekų. Kiek žinoma, Lietuvoje yra tik viena įmonė (UAB „Dėvėdra“), užsiimanti tekstilės atliekų perdirbimu ir tvarkymu. Tačiau ji taip pat tvarko tik natūralaus pluošto tekstilės atliekas. Todėl išlieka tik du tokių atliekų tvarkymo pasirinkimai – deginimas arba šalinimas sąvartyne.

    Nemažiau opi tekstilės atliekų tvarkymo problema ir kalbant apie gamybines tekstilės atliekas. Aplinkos ministerijos duomenimis per metus Lietuvoje susidaro apie 11.000 t tekstilės atliekų, iš jų 8.500 t – gamybinės. 3.300 t tekstilės atliekų yra sudeginamos, maždaug 1.000 t perdirbamos, dalis yra eksportuojama, kita – vežama į sąvartynus. ES valstybės narės iki 2025 m. turi paruošti pakartotinai naudoti ir perdirbti 55% komunalinių atliekų, o iki 2035 m. – 65%. Kad būtų galima pasiekti šiuos tikslus, kasmet vis didesnė dalis į rinką tiekiamų tekstilės gaminių, kurie vėliau virsta atliekomis, turi būti perdirbami. Per mėnesį, priklausomai nuo gamybos apimties, tekstilės ir siuvimo įmonėse susikaupia nuo kelių iki keliolikos tonų įvairaus dydžio atraižų. Todėl susidurdamos su daugybe problemų įmonės ministerijos atstovų teiravosi kokios pasiruošimo priemonės yra numatomos šių ES užduočių vykdymui.

    Diskutuota ir apie tai kokią įtaką verslui turės pastaruoju metu Europos Komisijos ir Aplinkos ministerijos  svarstomas Europos plastikų pakto projektas, kodėl valstybės politika skatina elektroninės įrangos perdirbimą, o ne antrinį jos panaudojimą, GPAIS sistemos funkcionalumo tobulinimą, tarptautinių kokybės vadybos ir aplinkosauginių standartų laikymąsi ir skatinimą per viešuosius pirkimus rinktis būtent šias įmones, skaitmeninės statybos priemonių naudojimą, esamų ar vykstančių statybų išsamų viešinimą, atestavimo pokyčius, statybos inspekcijos veiklos skaidrumą ir kitomis verslui aktualiomis aplinkosauginėmis temomis.

    Ministras K. Mažeika išreiškė padėką dėl konstruktyvios diskusijos, naudingos informacijos ir konkrečių pasiūlymų, išreiškė norą toliau bendradarbiauti.

    Susitikimo metu sutarta organizuoti atskirą susitikimą dėl statybų versle veikiančių įmonių keliamoms problemoms aptarti, sektoriaus teisinio reglamentavimo ir verslo aplinkos gerinimo.

    Susitikimo medžiaga apibendrinama ir raštu  bus perduota Aplinkos ministerijai. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, atstovaudami verslo interesams ir pastebėdami problemos aktualumą yra pasiruošę ir toliau tarpininkauti verslo dialoge su valdžia. Jeigu turite Jūsų verslui aktualių klausimų / problemų, kviečiame kreiptis į Verslo atstovavimo skyriaus vadovę Daivą Vyšniauskienę el. paštu daiva.vysniauskiene@chamber.lt arba telefonu 8 687 36 240.

Skip to content