Susitikimas su Energetikos, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų viceministrais

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius, viceprezidentas Vydas Damalakas, tarybos nariai Evaldas Sauliūnas, Saulius Valunta ir rūmų nariai, daugiausiai pramonės įmonių vadovai, gegužės 26 d. susitiko su Energetikos viceministre Inga Žiliene, Finansų viceministru Gediminu Norkūnu, Ekonomikos ir inovacijų viceministru Vincu Jurgučiu.

Pagrindinė pokalbio tema buvo energetinių resursų drastiško pabrangimo, ypatingai šiems resursams imliai pramonei, sukeltos įtakos sumažinimas. Susitikime buvo kalbama kokios numatomos amortizavimo / pagalbos priemonės verslui? Kaip mažiau sunaudoti energetinių resursų, kaip daugiau jų pasigaminti patiems? Kaip išlaikyti mūsų įmones konkurencingomis?

Kauno PPA rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius, kreipdamasis į viceministrus, pateikė pagrindines problemas, su kuriomis susiduria verslas šiuo metu, prašė įsiklausyti ir imtis priemonių verslo padėčiai gerinti:

1. Energetinių resursų kainų drastiškas šuolis. Tai ypatingai paveikė pramonės įmones imlias dujoms ir elektrai bei įmones, kurios nespėjo atsigauti po Covid-19 pandemijos.
2. Žaliavų trūkumas ir brangimas, ilgi pristatymo terminai, rinkų diversifikavimo trukmė.
3. Pakitusios logistinės grandinės ir išaugę logistikos kaštai.
4. Nykstanti įmonių ilgalaikio turto bazė, finansinio kapitalo trūkumas įmonėse.
5. Dalis įmonių tapo „sunkumus patiriančiomis“ ir atsiranda grėsmė, kad negalės dalyvauti paramos programose.
6. Įvažiuojamojo turizmo, viešbučių, kuriuos labai paveikė Covid-19 pandemija stabilumo ir plėtros problemos.
7. Sankcijos, ilgai trunkantys tarpbankiniai atsiskaitymai arba bankų atsisakymas vykdyti atsiskaitymus.
8. Labai sudėtingas ir praktiškai neįmanomas viešųjų pirkimų sutarčių keitimas.
9. Infliacija, darbuotojų darbo užmokesčio kilimas. Darbuotojų trūkumo problema.
10. Prekybos su Kinija klausimas.

Viceministrai ir ministerijų atstovai pristatė numatomas paramos priemones iš įvairių fondų, bet jų, verslo nuomone, nepakanka šiandienos kontekste. Reikalingos priemonės sprendžiančios opiausias verslo problemas ir skatinančios plėtrą. Priemonės iš modernizavimo fondo bus pristatytos  šių metų pabaigoje. Taip pat rengiama schema, kaip kompensuoti dujų ir elektros kainos dalį verslui (120 mln. Eur numatyta Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo plane).

Vydas Damalakas, Rūmų viceprezidentas, akcentavo, kad reikia kuo skubiau svarstyti priemones tradicinės pramonės, paslaugų įmonėms:

• Teikti kompensacijas ar fiksuoti energetinių resursų kainas.
• Didinti finansavimo intensyvumą žalios energijos diegimui ar inovacijoms energijos taupymo priemonėse, nes jis yra per mažas.
• Skirti paramą antrinio energijos panaudojimo priemonių diegimui: šilumokaičiams, rekuperacijos įrenginiams, generatorių įrengimams esamose gamybos linijose.
• Remti gamybinės įrangos keitimą į mažiau energijos naudojančią.
• Pramonės ir paslaugų įmonės, itin jautrios energetikos pozicijai, visose priemonėse turi turėti pranašumą.
• Priemonėmis turi turėti galimybę pasinaudoti didelės įmonės, taip pat ir įmonės, kurios priklauso įmonių grupei.

Evaldas Sauliūnas, Rūmų tarybos narys, siūlė rengti tokias priemones, kad įmonės, kurios priklauso nuo dujų kainų, turėtų kuo daugiau alternatyvų:

• Suteikti paramą įmonėms pertvarkant dujų ūkį įsidiegiant kelias alternatyvas. Taip mažintume energetinę priklausomybę nuo gamtinių dujų.
• Leisti kito kuro naudojimą, laikinai supaprastinant reikalavimus ir pagreitinant procedūrinius svarstymus dėl reikalingų leidimų ir sprendimų valstybinėse institucijose.
• Ateityje orientuotis į inovatyvius projektus pramonėje ir skatinti jų diegimą. Šie projektai reikalauja kelių metų darbo ir nemažai investicijų, o reikia pirmiausiai susitvarkyti su kritiniu laikotarpiu.

Saulius Valunta, tarybos narys, sakė, kad pagrindinis tikslas – sumažinti energetinę priklausomybę: kaip padaryti, kad naudotume kuo mažiau energijos? Ir kaip kuo daugiau jos pasigaminti patiems? Bei teikė pasiūlymus, kad alternatyvios energetikos priemonių intensyvumo ribos gali būti skirstomos pagal  energijos sąnaudų dalį įmonių savikainoje – kuo didesnis sunaudojimas, tuo didesnis intensyvumas. Taip pat siūlė netaikyti de minimis pagalbos taisyklės energijos vartojimo, žaliosios energetikos diegimo projektuose, nes dalis įmonių tikrai yra išnaudojusios de minimis pagalbą ir negalės ateityje pasinaudoti priemonėmis. Taip pat akcentavo, kad itin aktualus įmonių tarptautinio konkurencingumo. Turime turėti privalumą prieš kitas ES šalis: automatizavimas, inovacijos (pvz.: Belgija automatizuoja, robotizuoja verslus labai sparčiai). Inovatyvių technologijų ir technologinių sprendimų įgyvendinimo paramos schemoje pagrindinis vertinimo rodiklis turėtų būti energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Turėtume grįžti prie reinvestuojamo pelno neapmokestinimo klausimo svarstymo, nes atsiradus investicinėms, paramos programoms, įmonėms būtų daug lengviau investuoti į naujus, taupančius  energiją, technologinius įrenginius ir sprendimus.

Sauliaus Lazauskas, UAB Kauno švara direktorius, kėlė viešųjų pirkimų sutarčių keitimo kausimą.  Daugumoje vykstančių viešųjų pirkimų konkursų jų rengėjai vis dar nenumato kainos perskaičiavimo galimybės. Todėl siūlė sutartyse numatyti galimybę įkainius perskaičiuoti ne vieną kartą metuose, o kas ketvirtį ir kad įkainių perskaičiavimas būtų paremtas ne vien metinės infliacijos pokyčiu, bet ir pagrindinių paslaugos įkainio sudedamųjų dalių (DU, kuras, druska) kainų pokyčiu Lietuvos mastu. Taip pat pasiūlyta, jog Ekonomikos ir inovacijų ministerija ar Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtintų konkrečias įkainių perskaičiavimo formules ir jų metodiką, atsižvelgus į dabartinę rinkos situaciją.

Prezidentas Zigmantas Dargevičius akcentavo, kad paskolos, kuriomis įmonės gali pasinaudoti per Invegą, ne visada patrauklios įmonėms, taip pat reikalingos  paramos priemonės verslui.

Sutarta patiekti Kauno PPA rūmų pasiūlymus raštu ir organizuoti kitus pasitarimus.