Alfredas Jonuška, EESRK darbdavių grupės narys
2021-02-24
ES komisija teikiama direktyva siūlo vienodinti minimalaus nustatymą šalyse narėse. Šį klausimą nagrinėja Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir turi pateikti savo nuomonę. Stebimas susipriešinimas tarp socialinių partnerių ir komiteto narių grupių: darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovų.
Miniamalaus atlygio nustatymas šalyse narėse turi skirtingas tradicijas ir tvarkas. Daugelyje tai įtvirtinama kolektyvinėmis sutartimis ar trišalėse tarybose. Ši dyrektyva nubrauktų visus ES šalių profsąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimus. Todėl komiteto darbdavių grupė mano, kad minimalaus darbo užmokesčio nustatymas priklauso nuo nacionalinių susitarimų lygio, atsižvelgiant į konkrečius nacionalinių sistemų ypatumus.
Darbdaviai sutinka, kad didesnė darbo užmokesčio, įskaitant minimalų atlyginimą, konvergencija padėtų pagerinti socialinę ir ekonominę sanglaudą, panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus ir pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, kartu užtikrinant vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje. Tačiau akivaizdu, kad ES direktyva dėl minimalaus darbo užmokesčio pakenktų kolektyvinių derybų sistemoms, ypač tose šalyse, kuriose minimalios algos ribos nustatytos kolektyvinėmis sutartimis. Europos įstatymų nustatyta minimalaus darbo užmokesčio politika taip pat gali turėti neigiamos įtakos užimtumui, ypač jauniems žmonėms ir žemos kvalifikacijos darbuotojams.
Sunkus laikotarpis, todėl turime siekti gerai apgalvotų ir būtinų teisės aktų, kurie užtikrintų tvarius rezultatus. „Covid-19“ pandemija smarkiai paveikė Europą. Todėl ES komisija turėtų iš naujo apsvarstyti ir laikytis labiau subalansuoto ir atsargesnio požiūrio, siekdama tikros ES konvergencijos per neprivalomą priemonę, visiškai atsižvelgdama į socialinių partnerių autonomiją ir skirtingus darbo santykių modelius, kaip to reikalauja darbdavių grupė.
Daugiau informacijos: https://euobserver.com/opinion/151327
