Antrą kartą vyko statybų, nekilnojamojo turto ir susijusių verslų konferencija, kuri pritraukė daugiau nei šimtą dalyvių iš įvairių veiklos sričių. Šiemet konferencija išsiskyrė itin plačia pranešimų tematika. Konferenciją organizavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir juose veikiantis Verslo vadovų klubas kartu su partneriais Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Kauno apskrities bendrija.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius savo sveikinimo kalboje pabrėžė konferencijos aktualumą. „Šalies nekilnojamojo turto rinkos atsparumas sukrėtimams leidžia prognozuoti, kad ši konferencija, kaip ir daugelis kitų Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuojamų konferencijų, taps kasmetine“, – sakė rūmų prezidentas.
„Statybos visada buvo plėtros ir sėkmingos veiklos simbolis. Džiaugiuosi, kad Kauno regionas pastarajį dešimtmetį itin sparčiai vystėsi. Kaip to įrodymą jau matome daugybę puikių, miesto „vaiduoklius“ pakeitusių, verslo centrų. O po kelerių metų, šiuo metu statomi objektai, tikiu, leis mums visiems didžiuotis savo kraštu“, – kalbėjo Z. Dargevičius.
Mantas Raišys, Verslo vadovų klubo vadovas, UAB „Incon“ direktorius sveikindamas konferencijos dalyvius pažymėjo, kad statybos sektorius šiuo metu taip pat susiduria su dideliais sunkumais. „Kylančios žaliavų kainos, darbo jėgos stygius, vėluojantis medžiagų tiekimas atneša statybos įmonėms nemenkus nuostolius. Tenka keistis ir prisitaikyti prie kintančių sąlygų – ieškoti efektyvesnių procesų valdymo ir darbų organizavimo sistemų, programų. Pastebima ir didesnė biurokratinė našta, gulanti ant statybos įmonių pečių“, – sakė Verslo vadovų klubo vadovas.
„Visi mename praeitį, gyvename dabartyje, tačiau turime žvelgti ir į ateitį. Globalus pasaulio atšilimas, ekologinės problemos verčia permąstyti mūsų kasdienius veiksmus, priešingu atveju, tai ką sukuriame šiandien neturės jokios vertės ateityje, nes mūsų vaikaičius supanti aplinka nebebus tinkama gyventi. Europos žaliasis kursas, žiedinės ekonomikos diegimas, energijos resursų tausojimas – pirmieji žingsniai, kuriuos privalome žengti kaip galima greičiau“, – žvelgti į ateitį kvietė M. Raišys.
Tadas Stankevičius, VšĮ „Kaunas IN“ direktorius savo pranešime parodė Kauno ekonominę raidą per laiko tėkmę ir išskyrė tris veiksnius, kurie davė stiprų pagrindą miesto vystymuisi: Kauno radijo gamykla „Banga“, aviacijos potencialas nuo tarpukario laikų ir istorinė upių reikšmė. Šiais pranašumais Kaunas pritraukia ir investuotojus. Kaunas taip pat pasižymi elektrotechnikos, elektronikos, aviacijos specialistų kompetencijomis, todėl nuolat dirbama ir su universitetais, nes specialistų stygius riboja investicijas.
Kaunas IN vadovas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu yra prikeliamos visos urbanistinės vietos, keičiančios miesto veidą. Buvusi radijo gamykla taps multifunkciniu centru Tech Zity, Aleksote numatoma statyti Kauno Silicio slėniu pramintą Aleksoto inovacijų pramonės parką. Atgimsta ir legendinis Merkurijus – jo vietoje bus multifunkcinis centras. Dar vienas multifunkcinis projektas vystomas Savanorių pr. vietoj „Juzės“. Kaunui planuojamas ženklus paslaugų sektoriaus augimas, tolimesnė suburbanizacija, logistikos centrų ir inžinerijos mokslų plėtra bei tikimybė tapti startuolių sostine.
Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis apžvelgė kokie veiksniai lemia Kauno LEZ patrauklumą. Visų pirma – tai gera strateginė vieta. Taip pat patrauklumui įtakos turi tai, kad kiekvienas sklypas, kuris pasiūlomas investuotojui, turi būti ir yra pilnai aprūpintas infrastruktūra. Tai užtikrina, kad įmonės gali čia įsikurti per itin trumpą laiką. Pvz. „Continental“ įsikūrė per 15 mėnesių, „Freda“ – per 12 mėn., o jų užimamas plotas tikrai didelis – 35600 kv.m. Dėl šių aplinkybių ir mokesčių lengvatų Kauno LEZ yra patraukli industrinė zona. Darbo jėga taip pat išlieka svarbus veiksnys. 300 tūkst. darbingo amžiaus žmonių gyvena 50 km spinduliu, specialistai rengiami 5-iuose universitetuose, 7-iose kolegijose, 14-oje profesinio rengimo mokyklų.Be to, Kaune didelė dalis studentų studijuoja technologinius mokslus. V. Petružis pažymi, kad Kauno LEZ rūpinasi ir socialinėmis sąlygomis – čia numatomi vaikų darželiai, įvairių paslaugų teikimas – skalbyklos, kirpyklos ir kt. Kauno LEZ gali didžiuoti puikiai veiklos rezultatais: 39 investuotojai, kurie sukuria 0,31 proc. Lietuvos BVP, sukurta 5700 darbo vietos bei pritraukta 780 mln. Eur investicijų.
Kauno miesto ir Kauno rajono nekilnojamo turto rinkos komentarą pateikė INREAL grupės investicijų ir analizės grupės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas. Pasak konferencijos pranešėjo, veiksniai, darantys didžiausią įtaką nekilnojamo turto rinkai – tai visų pirma vidiniai: energinės klasės reikalavimai, kompensacija už iš valstybės nuomojamą žemę, statybos darbų kainos, pasiūlos sumažėjimas, pigios rezervacijos. Išoriniai veiksniai – demografinė situacija, prieinamumas, gyventojų perkamoji galia, nuomonės formavimas. Pranešėjas pateikė kainų kitimo tendencijas pagal būstų plotus, statybos metus, kintančius reikalavimus statyboms, žaliavų ir medžiagų kainas. „Nekilnojamo turto rinkos dinamika dėl pandemijos 2020 metų pradžioje buvo sustojusi, vystytojai sustabdė projektus, bet po kelių mėnesių pajudėjo ir dabar netgi suaktyvėjo. Kaune vystosi urbanistinės zonos, šiuo metu patrauklus radijo gamyklos konversijos projektas. Kaunas dideliu plotu liečiasi prie upių, todėl vystomi patrauklūs projektai – YIT Lietuva „Piliamiestis“, SBA Minkovskio g., kuriame numatoma gyvenamųjų namų ir verslo centrų statyba“, – sakė T. S. Kvainickas. Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad dėl pandemijos šiuo metu verslo centrų plėtra yra sustojusi.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pristatė Kauno miesto paveldotvarkos programą. Ši programa – tai pagrindinis finansinis įrankis kultūros paveldo statinių atnaujinimo skatinimui Kaune. Nuo 2015 metų jau finansuota 130 projektų už maždaug 2,8 mln. Eur. Kauno miesto savivaldybė pirmoji Lietuvoje ėmėsi tokios programos ir ši priemonė tapo sėkmės istorija ir pavyzdžiu visai Lietuvos paveldosaugos sistemai. Šiais metais finansavimas jau skirtas 45 projektams už 854 tūkst. eurų. S. Rimas pristatė programos veikimo tvarką, dokumentų reikalavimus bei kas gali pretenduoti gauti finansavimą, kurio intensyvumas yra iki 50 proc. Kultūros paveldo skyriaus vedėjas atkreipė dėmesį, kad galimos ir kitos finansavimo priemonės, pvz. tiesioginis finansavimas iš Kauno m. savivaldybės biudžeto, tarptautiniai fondai, tokie kaip ES struktūriniai fondai, Interreg, EEA ir Norvegijos finansinis mechanizmas bei kultūros paveldo departamento paveldotvarkos programa.
Tikra intriga tapo UAB „PEIKKO Lietuva“ pardavimų vadovo Lino Lelešiaus pranešimas „Statybų pramonė „laimi“ CO2 emisijų lenktynėse. Laikas tapti „pralaiminčiais“. Pranešimas apie statybų pramonės poveikį CO2 emisijoms ir kokie sprendimai tai gali pakeisti. „Ką galime pakeisti jau šiandien, išnaudojant žiedinės ekonomikos sprendimus, „žalias“ laikančiąsias kompozitines konstrukcijas ir kitus tvarius sprendinius?“, – klausė UAB „PEIKKO Lietuva“, kurios siekis yra įtakoti statybos pramonę ir jos procesus padaryti saugesnius, greitesnius, efektyvesnius, atstovas. Į tai orientuota visa vertės kūrimo grandinė. Pasaulyje 39 proc. išmetamų CO2 emisijų tenka pastatams, kitai pramonei – 32 proc. Statybos tempai išties stulbinantys. Per ateinančius keturis dešimtmečius bus pastatyta antra tiek pastatų visame pasaulyje, lyginant su tuo, kiek jų jau yra žemėje. „Dabar pastatome po Niujorko miestą kiekvieną mėnesį. Visi, dirbantys statybų sektoriuje, galime svariai prisidėti prie pokyčių kuriant tvarią aplinką, kurioje gyvename“, – kalbėjo L. Lelešius.
PEIKKO sprendimai jau yra panaudoti daugelyje naujų gražių Kauno pastatų. Pasibaigus eksploatacijai jie taps statybiniu laužu. Žiedinė ekonomika – išeitis, kuria įmonė skatina naudotis. Tai reiškia, žaliavų ir produktų pakartotinį panaudojimą panaudojant žaliąją energiją. Konstrukcijos surenkamos, išrenkamos ir vėl panaudojamos. PEIKKO siūlo daug technologinių sprendimų CO2 mažinimui: deltabeam, varžtines jungtis, vėjo jėgainių pamatų konstrukcinius sprendimus. Deja, Lietuvoje dar mažai statybos įmonių naudoja technologijas, mažinančias CO2 todėl L. Lelešius proceso greitinimui pasiūlė valstybės investicijų reguliavimą bei verslo sąmoningumo ugdymą.
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas Dr. Darius Pupeikis, pristatė Kauno miesto skaitmeninį dvynį. Skaitmeniniai dvyniai – svarbi išmanaus miesto komponentė, įgalinanti tvarų užstatytos aplinkos vystymąsi. Tai – statinio, jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir susijusios įrangos skaitmeninė reprezentacija. Ši technologija apjungia statinių informacinio modeliavimo (BIM) metodologiją, daiktų internetą (IoT), realybės skenavimą (fotogrametrija, LiDAR), dirbtinį intelektą (AI), kitas šiuolaikiškas inovacijasn ir tiek istorinius, tiek realaus laiko duomenis. Be to projektas suteikia daugiau galimybių architektūriniams sprendimams (pvz. suskaičiuoti langus), pasiekti saugomų teritorijų duomenis ir sumažinti riziką, imtis prevencinių priemonių, prognozuoti ateitį ir negatyvius reiškinius, pvz. kas būtų, jeigu užtvindytų Kauną.
Dr. Žymantas Rudžionis, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos viceprezidentas, LSIS Kauno apskrities bendrijos pirmininkas, Kauno Technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto profesorius pristatė statybų Europoje ir Lietuvoje situaciją, strategines veiklos kryptys ir investicijas. Jau šiandien ES planuojama, kaip reikės pasiruošti perėjimui iš 4-osios į 5-ąją pramonės revoliuciją, kurioje žmogaus ir dirbtinio intelekto bendradarbiavimas užims kertinę vietą. Dr. Žymantas Rudžionis savo pranešime apžvelgė prioritetines statybos sektoriaus vystymo ES kryptis iki 2030 metų, kurioms planuojamas skirti ES finansavimas ir nacionalinės politikos tendencijas, vystant statybos sektorių Lietuvos vyriausybės programos kontekste. Esminiai pokyčiai vykstantys statybos skaitmenizavimo sityje, žaliojo kurso ir žiedinės ekonomikos diegime, energijos resursų tausojime pareikalaus naujų investicijų į technologinę įrangą, teisinės bazės atnaujinimą, statybos inžinierių kompetencijų ugdymą ir kt.
Konferencijos metu taip pat paminėtas renginio partnerių Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Kauno apskrities bendrijos 25-erių metų veiklos jubiliejus. Sveikinimo žodžius tarė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius ir Lietuvos statybos inžinierių sąjungos prezidentas Saulius Bekampis. Rūmų prezidentas Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Kauno apskrities bendrijos pirmininkui dr. Žymantui Rudžioniui įteikė Vyčio simbolį.
Renginio metu apdovanojimai įteikti statybų inžinerijos ir architektūros profesionalams. Už gyvenimo nuopelnus statant Kauno miestą apdovanotas UAB „Įraža“ direktorius ir statinio ekspertizės vadovas, statinio konstrukcinės projekto dalies vadovas Jurgis Ražaitis. Novatoriškiausiu Kauno miesto statybos inžinieriumi pripažintas Virginijus Rabačius, MB „Virmalda“ direktorius. Kauno miesto metų projektuotoju tapo Mindaugas Kasiulevičius, UAB „Smailusis skliautas“ direktorius, statinio konstrukcinės projekto dalies vadovas. Už indėlį į statybos inžinerijos mokslo vystymą Kauno mieste apdovanotas dr. Ernestas Ivanauskas, KTU statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro direktorius.
Konferencijos pranešimai:
Kauno ekonominė raida | Anksčiau – Šiandien – Ateity
Kauno LEZ – ekonomikos sostinė
Kauno miesto ir Kauno rajono nekilnojamojo turto rinkos komentaras
Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programa
Statybų pramonė „laimi“ CO2 emisijų lenktynėse. Laikas tapti „pralaiminčiais“
Išmanieji miestai. Kauno miesto skaitmeninis dvynys
Statyba Europoje ir Lietuvoje – strateginės veiklos kryptys ir investicijos
