Balandžio 11 dieną Kaune įvyko jau šeštoji konferencija „GERVĖ 2025“, skirta investuotojams, statytojams, nekilnojamojo turto vystytojams, pramonės sektoriaus atstovams bei su šiais sektoriais glaudžiai susijusiems verslams. Konferencija tradiciškai subūrė parodos „Namų pasaulis 2025“ lankytojus į turiningą ir įžvalgomis grįstą susitikimą, kuriame aptarti svarbiausi statybų reglamentavimo klausimai, nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai bei aukštųjų technologijų taikymas.
Renginį organizavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai – didžiausi rūmai Lietuvoje, vienijantys daugiau beveik 1000 įmonių Kauno ir Marijampolės regione, bei Kauno verslo vadovų klubas – 50 vadovų ir verslų atstovų suburianti platforma.
Konferencijos moderatorius – dr. Ernestas Ivanauskas, KTU Statybos ir architektūros fakulteto laboratorijų centro vadovas, sveikino dalyvius bei kvietė klausytis aktualių pranešimų.
Sveikinimo žodį tarė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius, kuris pažymėjo: „Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti jus visus susirinkusius jau į šeštąjį pavasarį skaičiuojančią konferenciją. Tai ne tik tradicija tapęs renginys, bet ir itin svarbi platforma statybų sektoriui, nekilnojamojo turto vystytojams, investuotojams bei pramonės atstovams. Čia susitinka inovacijos ir patirtis, diskutuojama apie esminius rinkos pokyčius, kuriamos ateities vizijos.“
Sveikinimo kalbas taip pat sakė Mantas Raišys, MB „HELM LT“ direktorius, Kauno verslo vadovų klubo vadovas, bei konferencijos moderatorius dr. Ernestas Ivanauskas.
Konferenciją pradėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Povilas Poderskis su pranešimu „Pokyčiai po Statybos įstatymo priėmimo: kas laukia šiais metais?“. Pranešime aptarti Statybos įstatymo pakeitimai, LR Aplinkos ministerijos vaidmuo jų įgyvendinime, jau pasiekti rezultatai bei tolesnės kryptys, kuriomis ketinama judėti. Ministras išskyrė svarbiausius šių pokyčių aspektus ir jų reikšmę verslui.
Po pranešimo ministrui buvo užduoti klausimai dėl statybų reguliavimo keliamų sunkumų, ypač norint įgyvendinti investicinius projektus – akcentuota, kad tai dažnai tampa kliūtimi verslo plėtrai. Atsakydamas į klausimus ministras pabrėžė, jog statybos reguliavimo supaprastinimui numatoma plačiau taikyti skaitmeninimo instrumentus. Tai leis daryti mažiau klaidų, priimti greitesnius sprendimus ir sumažinti „žmogiškojo faktoriaus“ įtaką procesams.
Ministras taip pat paminėjo, kad statybos sektorius turės dideles galimybes įgyvendinti stambius projektus, susijusius su karinių objektų numatoma plėtra. Tai reikšmingai padidins statybinių darbų apimtis. Tačiau verslo atstovai išreiškė susirūpinimą dėl reikalingos kvalifikuotos darbo jėgos, kurios trūkumas jau dabar kelia iššūkių daugeliui įmonių. Atsakydamas į tai, ministras pažymėjo, kad, kaip Vyriausybės narys, palaiko siekius paprastinti kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimą, taip pat ir iš trečiųjų šalių.
Skaidrumo klausimus statybų sektoriuje savo pranešime „Kaip mes statome oro pilis?“ analizavo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas. Jis pabrėžė, kad veiksminga korupcijos prevencija įmanoma tik glaudžiai bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis ir verslo sektoriumi, užtikrinant aiškesnį reglamentavimą, didesnį skaidrumą ir stipresnę kontrolę. Pranešime išskirtos didžiausios korupcijos rizikos sritys: statybos leidimų išdavimas, statybos užbaigimas, teritorijų planavimas ir valstybinė statybų priežiūra.
Apie dažniausiai pasitaikančias teisines ir ekonomines kliūtis statybų bei NT vystymo srityje kalbėjo advokatų profesinės bendrijos AVOCAD partneris, įkūrėjas, advokatas Laurynas Staniulis. Pranešime „Statybų košmarai: brangiausios klaidos ir ar įmanoma jų išvengti?“ akcentuota, kaip netikėti reguliaciniai reikalavimai, biurokratiniai trukdžiai, neaiškios ar nepalankios sutartys bei ekonominiai svyravimai gali reikšmingai išauginti projekto kainą ar net stabdyti jo įgyvendinimą. Taip pat pristatyti prevenciniai sprendimai verslui.
Kauno miesto urbanistinės plėtros aktualijas ir nekilnojamojo turto tendencijas apžvelgė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas. Pranešime „Kauno urbanistinė rytdiena iš šiandienos perspektyvos“ pristatytos Kauno urbanistinio (NT) vystymosi tendencijos, teritorijų plėtros geografija bei ateities vizijos. Taip pat kalbėta apie susisiekimo ir kitų viešųjų infrastruktūrų plėtrą, jų poveikį miesto dalių vystymuisi, komercinio NT augimą bei vis didėjančius Kauno patrauklumo rodiklius.
Mokslo salos vadovė Aistė Lukaševičiūtė pasidalijo įžvalgomis apie vieną ryškiausių naujų miesto projektų. Pranešime „Mokslo sala – modernus Kauno miesto simbolis“ pasakojama apie projekto atsiradimą, architektūrinius sprendimus ir reikšmę. 2024 metų pabaigoje duris atvėręs mokslo ir inovacijų populiarinimo centras unikaliu dizainu ir funkcionalumu jau keičia Kauno miesto veidą bei tampa atpažįstamu, ilgam įsimenančiu simboliu.
Konferencijos metu buvo akcentuota, kad tokie renginiai – tai galimybė skirtingų sektorių atstovams susitikti, aptarti pokyčius, pasidalinti įžvalgomis ir kartu kurti tvarią ateitį.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius taip pat pabrėžė rūmų misiją: „Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai visuomet siekė būti jungtimi tarp miesto, verslo ir bendruomenės, o šiandien džiaugiamės matydami, kad šie ryšiai tik stiprėja. Kartu kurkime miestą, kuriame verslas klesti, inovacijos skatina proveržį, o bendrystė veda į dar didesnius laimėjimus!“
Daugiau renginio akimirkų rasite ČIA.
Nuotraukos: Regimantas Meilutis, MB „MFoto“
