Šiandien vyko LR Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdis, kur buvo svarstyti Lietuvos ekonomikos atsparumo šiandienos iššūkių aplinkoje klausimai. Posėdyje dalyvavo bei buvo išklausyti Lietuvos verslo asocijuotų struktūrų vadovai.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė teigia, kad atsakingi Lietuvos verslai, patirdami Kinijos ekonominį spaudimą, jau ieško naujų rinkų produkcijos eksportui, žaliavų bei reikalingos įrangos įsigijimui. Pasak jos, Seimas kartu su Vyriausybe aktyviais diplomatiniais būdais ieško naujų rinkų Lietuvos verslui, taip užtikrinant jų tvarumą ir plėtrą.
„Kinijos agresyvi ir neprognozuojama politika nėra vien Lietuvos problema – tai tarptautinės bendruomenės klausimas. Lietuvos diplomatinės pastangos siekiant solidaraus Europos Sąjungos (ES) valstybių veikimo jau davė rezultatų. Ketvirtadienį ES pateikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) dėl Pekino ekonominio spaudimo Lietuvai, kuomet de facto taikomos sankcijos oficialiai jų nepaskelbus dėl Vilniaus pozicijos Taivano. Naudodamasi proga, noriu padėkoti Lietuvos verslo bendruomenei, mūsų verslininkams, kurie investuoja į naujus projektus, kuria naujas darbo vietas, kurie savo tiekimo grandines perkelia arba anksčiau ar vėliau perkels į saugius, patikimus regionus ir šalis”, – po uždaro URK posėdžio teigė šio komiteto pirmininkė L. Andrikienė.
URK posėdyje dalyvavę verslo atstovai pažymėjo, kad problemos su Kinija prasidėjo kur kas anksčiau, kuomet dar nebuvo kalbų apie Taivaniečių atstovybę Lietuvoje. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius teigia, kad jau ne vienerius metus Lietuvos verslas patiria kliūtis ir ribojimus santykiuose su Kinija, o pastaraisiais metais tos tendencijos dar sustiprėjo.
„To pasekoje beveik nevyksta eksportas, apribotas arba pilnai sustabdytas žaliavų ir įrengimų tiekimas iš Kinijos. Be to, Kinija įspėja, kad ji neleis importuoti produkcijos, kuri yra pagaminta žymių užsienio kompanijų įmonėse Lietuvoje. Ką daro sunkumus patiriančios Lietuvos įmonės? Jos negali nieko neveikti ir laukti, kol santykiai „normalizuosis“, jos ieško naujų rinkų produkcijai, žaliavų bei įrangos įsigijimui. Tačiau tam reikalingas laikas ir papildomos apyvartinės lėšos. Turime įvertinti, kad pastaruoju laikotarpiu ne dešimtimis procentų, o kartais išaugo energetikos ir tiekimo kainos. Todėl būtini politiniai, Vyriausybės sprendimai, kurie suteiktų nukentėjusioms įmonėms suteiktų garantijas skolinantis, atskirais atvejais reikalinga tiesiog finansinė parama apyvartinėms lėšoms, ir tai galioja kalbant apie visų dydžių įmones. Mums būtina sutelkti diplomatines ir kitas institucines ypatingo aktyvumo pastangas naujų rinkų radimui. Ir dar, visi valstybės sprendimai turi būti ekonomiškai motyvuoti. Tik taip galime užtikrinti šalies verslo tvarumą ir jo augimą“, – teigė R. Varkulevičius.
Posėdyje dalyvavęs ir kalbėjęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pažymėjo, kad glaudesnis dialogas tarp valdžios ir verslo, siekiant maksimaliai įsivertinti visas rizikas prieš priimant sprendimus, yra svarbiausia bendro sėkmingo veikimo sąlyga.
„Turime išmokti pamokas ir judėti į priekį. Nepamirškime, kad kuo stipresnis verslas, kuriantis pridėtinę vertę, tuo stipresnė valstybė. Spręsdami dabartinius iššūkius, kilusius dėl įtampų su Kinija, turime nepamiršti ir kitų klausimų. Šalia pandemijos ir globalių įtampų keliamų rizikų didžiausias pramonės sektoriui kylantis ilgalaikis iššūkis yra lėtas darbo našumo augimas ir spartus darbo kaštų augimas, darbo jėgos trūkumas. Darbo našumas gali būti padidintas investuojant į gamybos apimčių didinimą ir įrangos modernizaciją, tačiau tam Seimas ir Vyriausybė turi priimti tam tikrus mokestinius sprendimus dėl paskirstytojo pelno apmokestinimo ir kt. Labai svarbu bendromis pastangomis pasiekti, kad Lietuvos verslas išlaikytų konkurencingumą globaliose rinkose”, – sakė LPK prezidentas.
Penktadienį vykusiame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje be jau minėtų Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidento Rimo Varkulevičiaus dalyvavo asociacijos „Investuotojų forumas” valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas, taip pat Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, kitų valdžios institucijų atstovai.
LR Seimo Užsienio reikalų komiteto informacija
