• Žemės reformos pabaiga: pagrįsti lūkesčiai ir būtini sprendimai

    Žemės reformos pabaiga: pagrįsti lūkesčiai ir būtini sprendimai

    „Vyriausybė yra įsipareigojusi užbaigti žemės reformą iki 2019 m. ir numačiusi konkrečius veiksmus, kaip šį pažadą įvykdyti. Prieštaravimas tarp Vyriausybės nutarimo ir Žemės įstatymo, dėl kurio pastaruoju metu tvyro įtampa ir konfliktai tarp valstybinės žemės nuomininkų ir buvusių žemės savininkų, bus panaikintas artimiausiu metu“, – verslo ir valdžios forume „Žemės reformos pabaiga: pagrįsti lūkesčiai ir būtini sprendimai“ pabrėžė žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas.

    Forume, kurį organizavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, buvo aptariami verslui itin aktualūs klausimai. Esminis iš jų – nepagrįstai, 27 metus besitęsianti žemės reforma, kurios įkaitu tapo verslas, taip pat daug abejonių keliantys ir investicinius projektus Kaune stabdantys Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai, pozicijos dėl siūlymų savivaldybėms perduoti teisę plačiau disponuoti valstybine žeme.

    Verslininkai forume papasakojo ne vieną atvejį, kai 40 ar 99 metams valstybės išnuomotą žemę, praėjus vos porai savaičių po sutarties su valstybe, valdininkas, apsiginklavęs dvimetriniu, ateina matuoti sklypo, esą jis jums per didelis. UAB „Zeraida“ ir kitos bendrovės susidūrė su žemę atsiėmusių savininkų reketu, kai už arą pakaunėje reikalavo Perkūno alėjos aro kainos. „Jeigu jiems būtų pasiūlyta bent panaši į rinkos kainą piniginė kompensacija, žmonės tikrai sutiktų ir tokių konfliktų nebūtų“, – įsitikinę verslininkai. „Už žemę sumokėjome du kartus – valstybei ir žemės savininkui. Gal būtų geriau, jei tuos pinigus būtume investavę į gamybą ir sumokėję valstybei mokesčius?“ – samprotavo rūmų viceprezidentas, UAB „Serfas“ direktorius Saulius Valunta.

    „Neturime tikslo stabdyti investicinių projektų Kaune. Nesidžiaugiame praėjusiu laikotarpiu, po kurio susidariusi tokia paralyžiuojanti situacija. Srpendžiam prieštaravimus taisydami Vyriausybės nutarimą, bet nepažadam, kad leisim diponuoti žeme, jei sutartis buvo neteisėta, jei sklypai per dideli, jei statybos vykdomos neišdavus leidimo. Tačiau principinė nuostata – siekti taikos“, – sakė A. Bogdanovas.

    Jis atkreipė verslo dėmesį, kad panaikinus dviprasmybes, bus leidžiama keisti suformuoto sklypo paskirtį, jei jis neprieštarauja bendrajam planui, o sumokėjus 5 proc. vienkartinį sklypo vertės mokestį – padidinti užstatymo plotą.

    Vyriausybė nėra linkusi perduoti savivaldybėms teisės disponuoti valstybine žeme – tokios pačios pozicijos laikosi ir LR Prezidentė. Apie tai, viceministro teigimu, galima būtų svarstyti tik „padėjus tašką gėdingame žemės grąžinimo procese“. Kad savivaldybės galėtų greičiau skirti sklypus investiciniams projektams, nebereikės Vyriausybės nutarimo, o sprendimus per 20 darbo dienų turės priimti arba argumentuotai atmesti NŽT.

    Dėl kai kurių forume iškeltų klausimų Kauno PPA rūmai parengs atitinkamus raštus atsakingoms institucijoms.












Skip to content