• Žemės reformos baigtis – miglota

    Žemės reformos baigtis – miglota

    Kovo 27 d. Kauno PPA rūmai organizavo apskritojo stalo diskusiją „Žemės reforma: eiga, kliūtys verslui, galimi sprendimai“. Joje dalyvavo Vyriausybės kanceliarijos, Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, Kauno regiono verslininkų ir organizacijų atstovai.

    Kauno PPA rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis apgailestavo, kad kiekviena Vyriausybė žemės reformą žada pabaigti, bet iki šiandienos aiškaus atsakymo, kada tai bus padaryta, nėra. Tad susirinkusiems verslininkams buvo labai įdomu sužinoti apie tolesnę žemės reformos eigą ir jos baigtį.

    Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja Laima Kasparavičiūtė pabrėžė, jog vienas iš Vyriausybės prioritetų – užbaigti žemės atkūrimą kaimo teritorijose. Tuo tarpu situacija miestuose yra pakankamai sudėtinga. Čia laisvos žemės trūksta. Pasak jos, situaciją kiek sušvelnino Seimo nutarimas už mieste esančią žemę gauti kompensaciją mišku. Šia galimybe pasinaudojo daugiau nei 2 tūkst. gyventojų. Be to, L. Kasparavičiūtė paminėjo dar vieną faktą: neatsiradus sąlygoms atkurti nuosavybę asmens pageidaujamu būdu, yra numatyta piniginė kompensacija (tačiau pastaroji labai priklausys nuo šalies biudžeto).

    Pasak žemės ūkio viceministro Albino Ežerskio, kaimo teritorijose žemės reformą planuojama užbaigti 2015 m. trečiąjį ketvirtį, tačiau pridūrė, jog tai – neabsoliutus terminas. Miestuose sklypus formuoja savivaldybės, tad daug kas priklauso nuo jų galimybių atrasti, paruošti ir pateikti sklypus atkūrimui. Tikslių terminų ministerijos atstovai įvardinti negalėjo.

    Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vadovas Skirmantas Žukauskas pritarė, jog situacija miestuose su žemės atkūrimu tikrai kebli. Vien Kauno mieste užregistruota 1100 pretendentų į naujus sklypus. Tuo tarpu savivaldybė pateikė 239, iš kurių tik 111 sklypų buvo pasirinkta. Ir nors laisvų plotų dar yra, savivaldybė nelabai tam skiria dėmesio, detaliuosius planus rengti neskubama. Viliamasi, jog reikalai sparčiau pajudės atėjus naujai miesto valdžiai.

    Kauno PPA rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis pabrėžė, jog jau ne kartą Verslo taryboje buvo svarstytas klausimas dėl investicijų pritraukimo į Kauną. Pasak verslininkų, pagrindinė kliūtis – nėra žemės. O jei tik jos atsiranda – ji grąžinama savininkams. S. Žukauskas su šia replika sutikti nenorėjo, paaiškindamas, kad žemės grąžinimas mažai susijęs su verslu, o laisvų neužstatytų plotų praktiškai nėra.

    Į diskusijas aktyviai įsitraukė advokatų profesinės bendrijos „Magnussson ir partneriai“, UAB „SGD“, UAB „Zeraida“, AB „Kraft Foods Lietuva“, UAB „Mondelez Lietuva Productions“, UAB „Gubelė“ ir kt. įmonių atstovai. Jie dalinosi savo patirtimi ir problemomis, kurios atsirado dėl įgyvendinamos žemės reformos, įstatymų spragų ar dviprasmiško įstatymų interpretavimo, įvairių tarnybų perteklinių reikalavimų. Dauguma verslininkų skundėsi vilkinamu žemės reformos užbaigimu ir esama situacija. Jie negali planuoti, vystyti savo verslų, nes niekada nežino, ar jų nuomojamai žemei ar statiniui nebus ryt atkurta teisė į nuosavybę, o turimam ir seniai suformuotam sklypui – neatliktas performavimas.

    Replikuodamas į išsakytus nuogąstavimus, viceministras akcentavo, jog pirmumas turėtų būti faktiniam žemės ar pastatų naudotojui (nuomininkui), bet ne netikėtai atsiradusiam savininkui.

    Tačiau verslininkų paprašytas nurodyti, kur šis faktas įvardintas oficialiuose dokumentuose, atsakymo nedavė. O verslininkams beliko tik pripažinti, jog be dokumento jie savo teisių savininkams įrodyti negalės ir toliau beliks teisybės ieškoti, leisti pinigus ir brangų laiką gaišti teismuose.

    Susirinkusių įmonių atstovai vieningai sutarė, jog dėl neužbaigiamos žemės reformos nedaromos investicijos, nekuriamos naujos darbo vietos, o tuo pačiu ir valstybei nemokami mokesčiai.

    Verslo atstovai ne tik išsakė savo problemas, bet ir atvirai siūlė galimus jų sprendimo kelius: pagaliau užbaigti žemės reformą, išleisti įstatymą, jog prieš daug metų suformuotų sklypų teritorijos nekvestionuojamos, o šiandien atsiradę jau suformuotų teritorijų savininkai neturėtų teisių į žemę toje vietoje.



Skip to content