Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamas turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama. Tačiau šiuo metu Lietuvoje yra apie 10 tūkstančių konfliktų tarp verslo subjektų, nuomojančių ar išsipirkusių valstybinės žemės sklypus, ir piliečių, pretenduojančių į nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimą natūra.
Ši problema svarstyta Kauno PPA rūmų taryboje, prezidiume, o apibendrus problemą, inicijuotas rūmų asociacijos raštas Seimui, Vyriausybei, ministerijoms.
Rašte pabrėžiama, kad nepasitikėjimą valstybe kelia tai, kad žemės sklypai, jų suformavimo dokumentai, su kurių rengimu verslo subjektai, šiuo metu valdantys pastatus sklypuose, dažnai neturi jokių sąsajų, pastoviai revizuojami, nutraukiamos nuomos sutartys, kurios pasirašytos keliasdešimčiai ar devyniasdešimt devyniems metams, arba mažinami žemės sklypai dėl to, kad į juos pretenduoja buvę žemės savininkai.
Be to, jei statinys yra rekonstruotinas ar stiprintinas, jam reikalingas statybos leidimas, tam reikalinga paruošti projektą, o vykstant ginčui ar įmonei neturint sudarytos žemės nuomos sutarties, ar teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones dėl ginčo stabdoma tokia veikla, tačiau teisės aktai numato statinio savininko atsakomybę tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, statinio griuvimo atveju.
Kauno mieste ir Kauno rajone daugelį žemės sklypų iš valstybės yra išsinuomavę juridiniai asmenys, kurie šiose teritorijose plėtoja arba siekia plėtoti verslą, tačiau dėl neišspręstų nuosavybės teisių į žemės atkūrimų klausimų, skirtingų teisės aktų ir Lietuvos Repsublikos Konstitucinio Teismo nutarimų interpretavimo, savinininkų teisių atkūrimo procedūrų, teisminių ginčų yra stabdomas verslas, kyla konfliktai.
Vyriausybė dar 2004–2008 m. programoje numatė iki 2007 m. gruodžio 31 dienos baigti grąžinti žemę ir kitą išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės. Dėl neaiškių priežasčių šis Vyriausybės įsipareigojimas nebuvo įvykdytas, jis vėl nukeltas į 2014–2016 metų Vyriausybės programą.
Nebaigus žemės reformos, konfliktas tarp verslo bendruomenės ir piliečių, turinčių teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tik aštrės, verslo bendruomenė ne tik negalės vykdyti suplanuotų investicijų, kurti darbo vietų, generuoti daugiau mokesčių valstybei, bet ir patirs nuostolių dėl įšaldytų investicijų, negautų pajamų, teisminių išlaidų, negalės tinkamai vykdyti įsipareigojimų partneriams ir valstybei. Todėl atsižvelgdami į susidariusią situaciją, rūmai prašo inicijuoti teisės aktų pakeitimus ir kuo skubiau baigti žemės reformą.
Šis kreipimasis buvo išsiųstas Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui, Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui Vydui Gedvilui, Žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, Seimo Aplinkos apsaugos komitetui bei Seimo Ekonomikos komitetui.
