Vasario 13 d. paskelbtoje žiemos prognozėje Europos Komisija tikisi, kad euro zonos BVP 2017 m. augs 1,6 proc, o 2018 m. – 1,8 proc. Tai yra šiek tiek daugiau, nei numatyta rudens prognozėje (2017 m. – 1,5 proc, 2018 m. – 1,7 proc), ir grindžiama geresniais, nei tikėtasi, antrojo 2016 m. pusmečio rezultatais ir pakankamai gera 2017 m. pradžia. Tačiau šias perspektyvas gaubia didesnis, nei įprasta, netikrumas. Tai susiję su tuo, kad kol kas neaiškūs naujosios JAV administracijos ketinimai svarbiausiose politikos srityse, taip pat su šiais metais įvairiose Europos šalyse vyksiančiais rinkimais ir artėjančiomis derybomis su Jungtine Karalyste.
Realusis BVP euro zonoje augo 15 ketvirčių iš eilės, užimtumas sparčiai didėja, o nedarbas toliau mažėja, nors ir išlieka didesnis nei prieš krizę. Privatus vartojimas tebėra varomoji ekonomikos atsigavimo jėga. Investicijos toliau auga, tačiau vis dar vangiai.
Komisijos pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo reikalams, taip pat atsakingas už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą, Valdis Dombrovskis sakė: „Europos ekonomika atsigauna penktus metus iš eilės. Vis dėlto šiais netikrumo laikais svarbu, kad Europos ekonomika išliktų stabili ir pajėgi prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Tam reikalingos nuolatinės struktūrinės reformos. Be to, reikia skirti daug dėmesio integraciniam augimui, kad atsigavimo naudą pajustų visi. Infliacijai didėjant negalime tikėtis, kad dabartinių pinigų politikos priemonių poveikis tęsis amžinai. Todėl šalys, turinčios didelį deficitą ir skolą, turėtų toliau juos mažinti, kad taptų atsparesnės ekonominiams sukrėtimams.“
Prognozė Lietuvai: 2017-aisiais metais investicijos skatins augimą
Numatoma, kad Lietuvoje 2016 m. 2,2 proc. siekęs realaus BVP augimas dėl investicijų ir eksporto 2017 m. padidės iki 2,9 proc., o 2018 m. sieks 2,8 proc.
2017 ir 2018 m. turėtų sulėtėti privataus vartojimo augimas, nes disponuojamos pajamos mažėja dėl didėjančios infliacijos. Taip pat prognozuojama, kad gerokai sumažės užimtumo augimas (nuo 1,8 proc. 2016 m. iki 0,5 proc. 2017 m. ir 0,1 proc. 2018 m.), nes darbo pasiūla jau beveik pasiekė savo aukščiausią tašką.
Valdžios sektoriaus deficitas 2017 m. dėl struktūrinių reformų turėtų didėti.
