Verslininkai, atstovaujantys rūmams ir krašto pramonininkams prie savivaldybės veikiančioje Verslo taryboje, susitiko su miesto valdančiosios koalicijos frakcijų seniūnais. Diskusijos ašis – savivaldybės įmonių valdymo kokybė ir efektyvumas.
Verslo tarybos nariai dar kartą grįžo prie pernai pateikto pasiūlymo depolitizuoti savivaldybės įmonių valdymą, į valdybų sudėtį įtraukiant nepriklausomus narius, atitinkamos srities specialistus.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūnas Vygandas Gudėnas pakartojo, kad partijos nariai miesto savivaldybės taryboje pritaria, kad į įmonių valdybas būtų įtraukta bent po vieną nepriklausomą visuomenės atstovą. Tačiau tam esą nepritaria arba abejoja kiti valdančiosios koalicijos partneriai.
Kokie jų motyvai, nėra žinoma. Jungtinės socialdemokratų ir partijos „TAIP“ frakcijos seniūnas Valys Venslovas tvirtino, kad socialdemokratai pritaria, jog valdybose būtų ne politikai, o kompetentingi atitinkamos srities specialistai ar valstybės tarnautojai. „Savivaldybės įmonėse negali būti politinių pinklių, kai direktoriai paliekami bejėgiai prieš politikų spaudimą ar net kai kurių asmenų grupių šantažą“, – tokią poziciją išdėstė V. Venslovas. Jo teigimu, Verslo tarybos pasiūlymas politikams buvo pateiktas tik neformalioje aplinkoje, to net negalima vadinti svarstymu.
Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius priminė, kad valstybinių įmonių valdybos jau yra formuojamos nauju principu – įtraukiant nepriklausomus valdybų narius iš asocijuotų verslo struktūrų, vartotojų organizacijų, profsąjungų. „Mes taip pat esame vartotojai – šilumos energijos, vandens tiekimo, miesto transporto paslaugų, todėl kaltinimai, kad ateiname siekdami naudos savo verslui, yra laužti iš piršto ir juokingi, – sakė J. Guzavičius. – Interesų konfliktas labiau taikytinas kai kuriems politikams.“
Rūmų viceprezidentui Mečislovui Rondomanskui pasiteiravus, kaip partijos reikalauja atsakomybės iš savo deleguotų atstovų, buvo paaiškinta, kad atsakomybė – kolektyvinė, t.y. niekas nėra asmeniškai atsakęs už, tarkim, nuostolingą savivaldybės įmonės veiklą.
Verslo tarybos narių nuomone, asmeninės atsakomybės nebuvimas, per maža savivaldybės įmonių veiklos kontrolė (su rezultatais savivaldybės administracijos direktorius supažindinamas tik tvirtinant metų finansinę atskaitomybę) mažina šių įmonių valdymo efektyvumą ir kokybę.
Verslo tarybai pasiūlyta pasikviesti ir išklausyti visų savivaldybės įmonių vadovų metines ataskaitas.
Pirmininkavimą Verslo tarybai nuo kovo mėnesio vieneriems metams perima Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija. Verslo tarybos pirmininku tapo Jonas Guzavičius.
Taip pat nutarta performuoti ekspertų grupes. Vietoje buvusių šešių dabar veiks keturios: verslo aplinkos (vadovas Algimantas Svilainis, AB „Pakaita“ generalinis direktorius), miesto įvaizdžio (vadovas Vytautas Šileikis, rūmų generalinis direktorius), darnios plėtros (vadovas Benjaminas Žemaitis, rūmų prezidentas) ir miesto ūkio (vadovas Linas Skardžiukas, UAB „Kautra“ generalinis direktorius).
Keičiasi du rūmų atstovai Verslo taryboje. Vietoje advokato Evaldo Rapolo ir UAB „Serfas“ direktoriaus Sauliaus Valuntos rūmams atstovaus DnB banko Kauno klientų skyriaus vadovas Algimantas Anužis ir UAB „Liuks“ generalinis direktorius Zigmantas Dargevičius.
