• Verslo taryboje – apie S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo ateitį

    Verslo taryboje – apie S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo ateitį

    Viename perspektyviausių ir kitąmet 100 metų minėsiančiame Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome – nemažai kliūčių naujam verslui vystyti. O nuo lapkričio 1 d. jis tapo nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiu valstybės objektu. Tai paaiškėjo spalio 30 d. vykusiame Verslo tarybos posėdyje.

    Posėdyje dalyvavęs susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas pristatė Susisiekimo ministerijos užsakymu atliktą Lietuvos aerodromų ateities studiją. Joje pateikiama išvada, kad Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas patenka tarp šešių perspektyviausių šalies aerodromų. Jis vertinamas kaip turintis potencialo ir galimybių trijose veiklose – oro turizmo, oro taksi, mokymų veiklose. Tiesa, akcentuota, kad aerodromo norai – „oficialiai nepagrįsti“.

    Viceministras informavo, kad pagal 2014-2020 m. ES finansinės paramos gaires Kauno aerodromas negalės pretenduoti į europinę paramą infrastruktūrai vystyti. Pasinaudoti ES struktūrinės paramos fondais galima tik per smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo, švietimo, mokslo, kultūros, visuomenės poreikius atitinkančio viešojo valdymo sritis.

    A. Šliupo nuomone, išsprendus žemės nuosavybės klausimus, geriausia būtų per koncesiją ar kitu būdu pritraukti privatų kapitalą: statyti angarus, kitus reikalingus objektus, o iš gautos naudos finansuoti viešąją erdvę.

    VšĮ „Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas“ dalininkė yra Kauno m. savivaldybė. Aerodromo 192 ha valstybinė žemė valdoma panaudos teise. Sutartis galioja iki 2016 m. Viceministras pasiūlė nelaukti 2016 m., o jau dabar mėginti pakeisti sutartį. Jis taip pat pasigedo aerodromo administracijos vizijos, kaip numatoma plėtoti veiklą.

    S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktorius Eugenijus Raubickas neigė, jog objektas yra apmiręs ir nesutvarkytas. „Aplaupytų sienų galima surasti visur, tačiau per 2013 m. aerodromas aptarnavo 35 000 skrydžių, čia veikia tarptautinė Baltijos aviacijos akademija, kurioje mokosi būsimi pilotai, kuriama vaikų aviacijos mokykla“, – pažymėjo aerodromo vadovas. Buvo priminta, kad Lietuvos aviacijos muziejus priklauso Kultūros ministerijai.

    Verslo tarybos narys Zigmantas Dargevičius teiravosi, kiek ES lėšų investuota į aerodromą per 2007-2013 m. laikotarpį. Paaiškėjo, nė lito. Užtat 13 mln. Lt prarasta vien dėl sustabdytos „Technopolio“ antrojo etapo plėtros.

    Kaip sako Arvydas Šabrinskas, VšĮ „Ikaras“ steigėjas, privačiam aviacijos verslui nėra galimybių plėtoti veiklą šiame aerodrome, nors aviatoriai yra pasirengę naujų lėktuvų angarų įrengimui. „Aviatoriai čia į angarus jau yra investavę apie 1 mln. Lt, bet nėra galimybių šias investicijas įteisinti, nes angarai – tai laikini, o ne ilgalaikiai statiniai“, – konstatavo A. Šabrinskas.

    Tiesa, į aerodromą iš Fredos mikrorajono perkeliamas Karinių oro pajėgų (KOP) aviacijos bazės paieškos ir gelbėjimo postas, statyboms Kauno m. savivaldybė skiria 13 mln. Lt. Kariškių atlaisvinta 35 ha teritorija bus skirta miesto plėtrai.

    Beje, aerodromo teritorijoje rengiama motokroso trasa. „Ką ji turi bendra su aviacija?“ – teiravosi posėdžio dalyviai.

    Seimo narys Rytas Kupčinskas informavo, kad pakeitus įstatymą nuo lapkričio 1 d. Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas yra pripažįstamas valstybės strateginės reikšmės objektu, svarbiu nacionaliniam saugumui, ir joteritorija yra vientisa.

    Tad kyla naujų klausimų, kaip su šiuo statusu galės būti derinamos privačios investicijos.





Skip to content