Spalio mėnesio posėdyje Verslo tarybos nariai aptarė bendras Kauno miesto šilumos ūkio tendencijas ir perspektyvas šilumos kainų mažinimo linkme.
Pasak AB „Kauno energija“ generalinio direktoriaus Rimanto Bako, palyginti su kitomis Baltijos ir Skandinavijos šalimis, Lietuva „pirmauja“ pagal šilumos suvartojimą pastatuose ir pagal gyventojų pajamų dalį, išleidžiamą šildymui. Dar turint mintyje santykinai mažesnes pajamas, šildymo kainos Lietuvoje tapo valstybės socialine problema.
Bendrovės vadovas pažymėjo ir tą faktą, kad 9-ajame dešimtmetyje šilumos tiekimas Kaune buvo tris kartus didesnis, nes mieste veikė žymiai daugiau pramonės. O infrastruktūra liko ta pati. „Į vamzdynus reikia dėti pinigus, kurie neatsiperka, bet tai būtina, kad senėjimas nebūtų kritinis“, – pabrėžė R. Bakas, pridurdamas, kad Kaunas iš visų Lietuvos miestų vamzdynų atnaujinimui gavo daugiausiai ES pinigų. Visai infrastruktūrai atnaujinti reiktų pasakiškų investicijų – apie milijardo litų.
Verslo tarybos nariai itin domėjosi Petrašiūnų elektrinės perspektyvomis.
AB „Kauno energija“ vadovas pabrėžė, kad anksčiau planuotą 130 mln. Lt investiciją į elektrinę pristabdė panaikintas skatinimo kvotų aukcionas. Šiame aukcione buvo numatoma 12 mėnesių supirkti „žaliąją“ elektrą po 37 centus už kilovatvalandę. Aukcionas būtų garantavęs Kauno bendrovei investicijų grąžą.
„Mūsų paraiška aukcionui vienintelė buvo pripažinta tinkama. Tačiau pakeitus Šilumos ūkio įstatymą, skatinimo kvotų aukcionas buvo sustabdytas. O tokia didžiulė investicija atsipirktų, jei minėtos rėmimo formos būtų veikusios. Toks projektas, koks buvo, tapo neefektyvus ir per brangus“, – paaiškino R. Bakas.
Kauno miesto meras ir AB „Kauno energija“ stebėtojų tarybos pirmininkas Andrius Kupčinskas pritarė, kad įmonei užkrauti tokią naštą su milijonų investicijomis į Petrašiūnų elektrinę „būtų savižudiška“.
Šiuo metu patvirtinta finansinė Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama trims AB „Kauno energija“ biokuro projektams. Projektai jau pradėti įgyvendinti, o galutinė vartotojams tiekiamos šilumos kaina turėtų sumažėti apie 4,5 – 5 centais už kilovatvalandę be PVM.
AB „Kauno energija“ generalinis direktorius R. Bakas įmonę pavadino gyvuojančia be rankų – be gamybos, todėl negalinčia įtakoti rinkos. „Bendrovė turi kaip feniksas prisikelti, kad galėtų konkuruoti gamybos sektoriuje. Atimti dalį rinkos iš kitų nėra paprasta“, – tvirtino R. Bakas. Jis pabrėžė, kad investicijų kryptis iš esmės keičiasi – nuo 2014 m. investicijos į gamybą taps prioritetinėmis. Jau iki šių metų pabaigos į gamybą bus investuota žymiai daugiau nei iki šiol.
Kalbėdamas apie didėjančią nepriklausomų šilumos gamintojų dalį rinkoje, bendrovės vadovas pabrėžė, kad AB „Kauno energija“ yra reguliuojamas gamintojas – jos veiklą, sąnaudas, pelno normą kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. O rinkoje atsirandantys nepriklausomi šilumos gamintojai yra nereguliuojami, jiems VKEKK metodikos neprivalomos, pelnas nereguliuojamas. Kitaip tariant, NŠG gali turėti pelno tiek, kiek „išspaudžia“.
Nepriklausomi gamintojai, gamindami šilumą iš biokuro, nustato kainą, lyg šilumą gamintų iš dujų. Todėl gali nusigriebti grietinėlę: jų pelno norma gali būti gerokai didesnė ne dėl efektyvesnės veiklos, o dėl jos nereguliavimo.
Nelygias reguliuojamų ir nereguliuojamų šilumos gamintojų veiklos sąlygas rinkoje Verslo tarybos nariai įvertino kaip kaip konkurenciją nelygiomis sąlygomis ir tam tikrą diskriminaciją.
