• Verslo taryboje – apie europinę vėžę ir antis Nemune

    Verslo taryboje – apie europinę vėžę ir antis Nemune

    Europinė vėžė pasieks Kauną. O kas toliau? Kokie strateginiai miesto ir regiono poreikiai siejami su „Rail Baltica“ atėjimu?

    Šie klausimai buvo aptariami paskutiniame 2014 m. Verslo tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo LR susisiekimo ministro patarėjas Gediminas Petrauskas. Kaip savo penkis pirštus Kauną ir regioną žinantis ekspertas, G. Petrauskas pateikė reikšmingos informacijos apie europinės vėžės perspektyvas, intermodalinio terminalo sąsajas su „Rail Baltica“, Nemuno kaip visų transporto rūšių jungties problemą, brėžė naujus aplinkkelius ir kėlė verslui drąsias idėjas.

    „Koridorius „Šiaurės jūra- Baltija“ – tai 2,5 tūkstančio kilometrų trasa. Joje – 35 regionai, 16 oro uostų, 12 jūrų uostų, 21 upių uostas, geležinkeliai, intermodaliniai terminalai. Esame ten, kas rūpi visiems. Kaunas turi išskirtinę galimybę susieti dviejų standartų – rusiškojo ir europinio – geležinkelio vėžes“, – kalbėjo G. Petrauskas. Jis siūlo šias vėžes atvesti iki Palemono ir Petrašiūnų, kur plyti 1234 hektarų pramoninė zona. Tai pareikalautų vieno-dviejų milijonų litų, o nauda būtų šimteriopa.

    Gal tai įmanoma tiesiant planuojamą europinės vėžės atšaką į Vilnių? – svarstė Verslo tarybos nariai.

    Buvo iškelta idėja perimti miesto žinion apie 70 ha nenaudojamos žemės, sutvarkyti dokumentus ir ieškoti investuotojų. „Pavyzdžiui, Kazachstanas greičiau investuos į plyną lauką nei į apgriuvusią buvusią gamyklą“, – aiškino G. Petrauskas.

    Kaip vieną iš variantų infrastruktūros projektams finansuoti buvo siūloma panaudoti ne tik viešus, bet ir privačius pinigus, pavyzdžiui, pensijų fondus. Lenkijoje gyventojai labai noriai perka kelių tiesimo lakštus. Lietuvoje tokia praktika netaikoma.

    Posėdyje taip pat buvo diskutuojama dėl Marvelės uosto statybos (kas ten atplauks, jei patį Nemuną reikia atstatyti – gal antys?), apie pietrytinį Kauno apvažiavimą (juokinga, kai uždraudžiamas sunkiasvoris transportas, o paskui argumentuojama, kad transporto srautų nėra, todėl tai esą miesto gatvė) ir kt.

    Miesto meras Andrius Kupčinskas teigė, kad sprendžiant strateginius klausimus itin trukdo žinybiškumas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka. „Mes apie svarbius projektus neretai sužinome tik rengiant detaliuosius planus ir išduodant statybos leidimus“, – pabrėžė meras.

    Verslo taryboje nutarta inicijuoti tarpinstitucinę darbo grupę, o svarstytus klausimus giliau išnagrinėti ekspertų, vadovaujamų Lino Skardžiuko, grupėje.




Skip to content