Kauno m. Verslo taryba liepos 11 d. posėdyje konstatavo, kad šiandien Savivaldybės, kaip pagrindinio akcininko, valdomų įmonių valdybos formuojamos tik pagal „politinio pasidalijimo“ principą. Todėl pasigendama profesionalumo, kompetencijos, klasikinių vadybos principų, dažnai neišvengiama protekcionizmo.
Pasak Verslo tarybos nario, UAB „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, verslo atstovai nesupranta tokio valdymo, kai politiniu principu pasidalijus įmones bei postus stebėtojų tarybose ir valdybose, atsakingi asmenys iš esmės neprisiima atsakomybės už įmonių strateginius, ilgalaikius plėtros tikslus ir planus, neformuluoja ilgalaikių užduočių, nes pasikeitus politinei konjunktūrai, įmonės ir postai vėl perdalijami tuo pačiu politiniu principu.
Savivaldybė yra atsakinga už įvairių kokybiškų paslaugų teikimą miesto gyventojams ir svečiams. Šį paslaugų teikimą ji gali organizuoti tiek per savo įmones, tiek ir per kitokio pavaldumo įmones. Tačiau bet kuriuo atveju ji privalo užtikrinti kokybišką valdymą.
Pagal teikiamų paslaugų apimtis savivaldybę galima prilyginti įvairiašakei korporacijai. Todėl valdymą tikslinga realizuoti laikantis korporatyvinio valdymo principų.
Verslo taryba siūlo steigti Savivaldybės įmonių valdančiąją bendrovę (holdingą), kaip valdymo koordinavimo centrą, perduodant šių įmonių akcijas. Tikslas: efektyvus korporatyvinis valdymas, vieninga informacinė valdymo sistema, sinergijos efektas, pirkimų koncentravimas, biudžetavimo principai, atsižvelgiant ir į pagrindinio akcininko (kapitalo grąža), ir į viešąjį interesą (socialinė paslauga) ir t. t.
Taip pat siūloma artimiausiu metu keisti Savivaldybės valdomų įmonių stebėtojų tarybų ir valdybų sudarymo tvarką, akcentuojant narių nepriklausomumo ir kompetencijos kriterijus. Ne mažiau kaip trečdalis stebėtojų tarybos ar valdybos narių būtų skiriami ne partiniu principu, o deleguojami nuo Verslo tarybos. Taip pat siūloma, kad įmonės vadovas (generalinis direktorius) būtų valdybos nariu, bet ne pirmininku.
Siekiant užtikrinti komtepencijos kriterijų, likusieji stebėtojų tarybos ar valdybos nariai būtų ne partiniu principu skiriami politikai, politinio pasitikėjimo pareigūnai ir ne partijų deleguoti atstovai, o valstybės karjeros tarnautojai (finansų, audito skyriaus, ūkio šaką kuruojančio skyriaus, strateginio planavimo ar įmonių priežiūros skyrių atstovai).
Panašiu principu jau reformuojamas Lietuvos valstybės įmonių valdymas: sudaromos nepriklausomos valdybos, kurios turi užtikrinti efektyvesnį ir skaidresnį įmonių valdymą. Valstybės valdomų įmonių reformos gairės svarstytos Vyriausybėje.
Verslo tarybos posėdyje dalyvavę miesto politikai pripažino, kad dar neseniai buvo menkai žinoma, kas ir kodėl teikia asmenis į Savivaldybės įmonių valdymo organus, o aiškinimai buvę labai migloti. Todėl buvo nuspręsta, kad atsakomybę prisiima kandidatus siūlančios frakcijos. Miesto taryboje svarstant įmonių ataskaitas, politikai pastebi nemažai įmonių vadovų nekompetencijos.
Verslo taryba pasiūlymus dėl Savivaldybės įmonių valdymo artimiausiu metu teiks apsvarstyti miesto politikams.