Šakiuose verslo pusryčių iniciatyva gyvuoja bemaž nuo 2016-ųjų, tačiau per pandemiją ir po jos šis susitikimo formatas buvo prigesęs, tad pirmadienį ir vėl prisimintas – pokalbiui prie bendro stalo sėdo savivaldos, verslo, Užimtumo tarnybos bei profesinio mokymo atstovai.
Kaip prisiminė Šakių turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Daiva Palukaitienė, verslo pusryčiai buvo rengiami nuo to laiko, kai pradėjo veikti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Šakių atstovybė, tad KPPAR viceprezidentas Arūnas Tarnauskas džiaugėsi, kad nors ir po nemenkos pertraukos, bet verslo pusryčiai ir vėl atgijo, vylėsi, kad toks bendravimo formatas išliks ir ateity.
„Tikiuos, formatas bus gyvas. Verslas ir savivaldybė šiandieniniame gyvenime turi eiti koja kojon“, – mintimis dalijosi verslininkas.
Beveik valandą savo veiklos ataskaitą pristatinėjo meras Raimondas Januševičius ir pripažino, kad trumpai apie darbus kalbėti neįmanoma. Jis susitikimo dalyviams pristatė ir į 70 puslapių suguldytą spausdintą ataskaitos versiją, bet patikslino, kad tai ne galutinis variantas, nes leidinys bus koreguojamas, taisomos tam tikros klaidos.
Bemaž daugiausiai dėmesio savo kalboje meras skyrė įvairiems infrastruktūros gerinimo darbams ir pripažino, kad, ko gero, Šakiuose dar niekada nebuvo tiek užvesta šio pobūdžio darbų. Tad išsamiai, atskiromis gatvėmis ir seniūnijomis vardijo tvarkomus kelius, klojamą asfaltą, įrengtą apšvietimą, pasidžiaugė iniciatyva 50/50, kai prie infrastruktūros sutvarkymo prisideda ir ūkininkai, juridiniai asmenys. Iš viso, pasak mero, pernai buvo išasfaltuotas 31 objektas. Išsamiai R. Januševičius verslo pusryčių dalyviams kalbėjo ne tik apie 2024-aisiais nuveiktus darbus, bet ir apie šiems metams bei ateičiai numatytus darbus, planus, vizijas. Tad intensyviai infrastruktūra bus gerinama ir toliau, būtent šiemet turėtų būti įrengtas įvažiavimas į vadinamąją pramoninę zoną, tad svarbiausia, kad ši vieta pasirodytų patraukli ir kokiam nors verslui. Tarp vizijų, kurios jau nekart viešintos, ir vandentiekio bokštų įveiklinimas, uostas Gelgaudiškyje, cirko mokyklos modernizavimas, Šakių ežero pakrantės sutvarkymas ir kt.
Visgi jei mero kalba ir užmojai gana optimistiški, tai apie darbo rinkos situaciją kalbėjusios Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vedėjos Aldonos Stasiulienės apžvalgos tokia tikrai neišeitų pavadinti. Ji iškart pabrėžė, kad situacija darbo rinkoje nėra džiuginanti, mažiau ir registruotų darbo vietų, nes dėl pasikeitusios tvarkos kur kas mažesnės finansinės galimybės persikvalifikavimui, nukreipimui profesiniam mokymui, ribotos galimybės įdarbinti subsidijuojant, mat tiesiog keitėsi kriterijai, finansavimo tvarkos, tad darbdaviams tai nepatrauklu, jie registruoja mažiau laisvų darbo vietų.
„Galbūt antrą pusmetį situacija pasikeis, bet dabar finansinės galimybės ribotos“, – pripažino A. Stasiulienė, o klausydamas pranešimo A. Tarnauskas neslėpė apmaudo dėl pasikeitusios tvarkos, nes tokios įmonės kaip jo realiai iš proceso eliminuotos, tad klausė, ar pakeitus kriterijus yra numatytos kitos priemonės, tačiau situacija šiuo atžvilgiu miglota.
Pats bedarbio portretas irgi optimistiškai nenuteikia. A. Stasiulienė pažymėjo, kad praėjusiais metais išaugo jaunimo nedarbas ir tarp visų registruotų jie sudarė 20 proc., o kalbant skaičiais, buvo registruota 236 jaunuoliai, iš jų net 45 proc. turintys vidurinį ir pagrindinį išsilavinimą, o su aukštuoju išsilavinimu – tik 13 proc.
Anot Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vedėjos, jaunimui sunku integruotis ne tik dėl išsilavinimo, bet ir dėl motyvacijos stokos, neretai jiems nepatrauklios darbo vietos, nelankstūs darbo grafikai, jaunimas nepakantus darbo kultūrai, įvykus konfliktui neretai deda pareiškimą ant stalo ir į kompromisus neina.
Kadangi mūsų kraštas žemdirbiškas, tad ypač jaučiamas sezoniškumas ir pavasarį nedarbas ima mažėti. Tiesa, nors dalis darbdavių įdarbinama su paslaugų kvitais, čia, kaip pastebi A. Stasiulienė, ne visada viskas vyksta sąžiningai.
„Ateina ir pasako, kad ir tris mėnesius ar pusę metų dirba žmogus, bet nesirašo darbo sutarties. Darbdaviai sako, kad žmonės vieną dieną ateina, kitą jau ne, tad visko būna“, – sutiko skyriaus vedėja.
Paskutiniais duomenims, nedarbas rajone buvo 7,2 proc., registruoti 1152 asmenys. Tiesa, net 50 proc. visų registruotų bedarbių yra nekvalifikuoti darbuotojai, net 68 proc. yra nemobilūs, tad tokius asmenis dar sunkiau grąžinti į darbo rinką. Ne paslaptis, kad dažnai tokie asmenys stokoja ir socialinių įgūdžių, turi ir žalingų įpročių, o galintys ir norintys dirbti neretai renkasi ne mūsų rajono įmones.
Tiesa, yra ir grįžtančių iš užsienio, kurie yra aukštos kvalifikacijos, kuria savo verslus, o mažiau kvalifikuoti integruojasi į darbo rinką, bet labiau renkasi Kauną.
„Darbo jėgos tikrai reikia, ypač gamybos sektoriuje, tad ir socialiniai darbuotojai galėtų pastūmėti žmones grįžti į darbo rinką“, – mintimis dalijosi A. Stasiulienė.
Apie profesinį mokymą susitikimo metu kalbėjo ir įstaigą pristatė Marijampolės profesinio rengimo centro vadovas Gražvydas Juodišius, tačiau kai kurie darbdaviai turėjo pastabų dėl kai kurių specialybių pasiūlos.
„Mechaniko ir šaltkalvio programos skiriasi, o kalbant apie žemės ūkį, mums reikalingas žmogus, kad ir vairuot, ir remontuot galėtų“, – pastebėjo „Audrokestos“ vadovas Audrius Mockaitis, pripažinęs, kad neretai tokius specialistus reikia ruoštis patiems darbdaviams savo lėšomis.
Po beveik dvi valandas trukusių verslo pusryčių D. Palukaitienė reziumavo, kad problemų tikrai nesumažėjo, tačiau svarbu, kad jos išgrynintos, išsakytos garsiai, tad, panašu, atgaivinta tradicija rengti pasikalbėjimą šiuo formatu bus tęsiama ir ateityje.
Straipsnis ir nuotraukos – Šakių rajono laikraščio „Draugas“
