Lietuvos gyventojams verslininkai labiau asocijuojasi su teigiamomis savybėmis ir indėliu į šalies ekonominę gerovę nei su neigiamais bruožais.
Lietuviai labiau linkę verslininkus matyti kaip sunkiai dirbančius (38 proc.), prisiimančius riziką (35 proc.) nei vadinti sukčiais (13 proc.) ar savanaudžiais (11 proc.).
Taip pat dauguma (74 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad ekonomikos augimą šalyje kuria verslininkai ir įmonės.
Šiuos ir kitus rezultatus atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kartu su užsienio partneriais atliktas verslininkų įvaizdžio tyrimas keturiose šalyse – Lietuvoje, Gruzijoje, Bulgarijoje, Kirgizijoje.
Rūmų Verslo vadovų klube tyrimą pristatė LLRI projektų vadovas Remigijus Senavaitis.
Dažniausios lietuviams apie verslininkus kylančios asociacijos yra statusas visuomenėje (atsakymą pasirinko 39 proc. lietuvių), sunkus darbas (39 proc.), prabanga (32 proc.), rizika (31 proc.). Toliau rikiuojasi kūrybingumas (23 proc.) išradingumas, inovacijos (21 proc.) .
Visos šios asociacijos lenkia neigiamus apibūdinimus – korupciją (20 proc.), bankrotą (15 proc.), nusikaltimus (9 proc.). Tiesa, lenkia ir priešpaskutinėje vietoje liekančią labdarą (10 proc.)
Paprašyti įvertinti tris pagrindinius šiandieninio verslininko bruožus, lietuviai pirmajame atsakymų penketuke rikiuoja teigiamus bruožus: sunkiai dirbantis (atsakymą pasirinko 38 proc.) , prisiimantis riziką (35 proc.), žvelgiantis į ateitį (33 proc.), suteikiantis, duodantis (28 proc.), atsakingas (27 proc.). Ir tik antrajame populiariausių bruožų penketuke pasirodo neigiamos verslininko įvaizdžio ypatybės: godus (23 proc.), išnaudotojiškas (20 proc.), sukčiaujantis (13 proc.), korumpuotas (12 proc.), savanaudis (11 proc.).
