• Užsieniečių įdarbinimas: galimybė verslo plėtrai

    Užsieniečių įdarbinimas: galimybė verslo plėtrai

    Viena opiausių verslo plėtros problemų – tai darbuotojų trūkumas. Trūksta tiek aukštos, tiek žemesnės profesinės kvalifikacijos specialistų. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai jaučia vis didėjantį poreikį įdarbinti užsienio piliečius iš trečiųjų šalių, nes Lietuvoje neranda tinkamų specialistų. Įdarbinimo procedūros yra ilgai trunkančios, sudėtingos ir dažnai „atbaidančios“ darbdavius. Norėdami aptarti verslui kylančių problemų, įdarbinant užsienio piliečius iš trečiųjų šalių, sprendimo būdus gegužės 6 d. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai organizavo informacinį – diskusinį renginį „Užsieniečių įdarbinimas – tvarka, naujovės ir praktiniai patarimai“. Jame dalyvavo beveik 60 įmonių atstovų iš Kauno ir Marijampolės apskričių: transporto, statybos, gamybos (tekstilės, aviacijos, maisto pramonės) ir kitų sektorių.

    Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotoja Danguolė Galinienė pristatė užsieniečių įdarbinimo tvarką ir tendencijas. Palyginus 2015 m. ir 2016 m. I ketvirtį užsieniečiams išduotų leidimų dirbti skaičius išaugo 1,8 karto. Lektorė akcentavo, kad leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas tik tada, kai darbo rinkoje nėra Lietuvos piliečių, galinčių dirbti šį darbą. Paklausiausios profesijos: tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, pastatų apšiltintojai, restoranų virėjai, tinkuotojai apdailininkai, plataus profilio statybininkai. Daugiausia specialistų įdarbinama iš Ukrainos ir Baltarusijos.

    Kokias migracines procedūras reikia atlikti norint įdarbinti trečiųjų šalių piliečius pristatė Tatjana Zamenskienė, Kauno apskrities VPK Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkė. Ji atkreipė dėmesį, kad dokumentų tvarkymo terminai gali sutrumpėti per pusę, kai užsienietis prašo nagrinėjimo skubos tvarka, bet tada rinkliava už leidimo išdavimą išauga dvigubai.

    Patirtimi dalijosi UAB „Personalo sprendimai“ direktorė Neringa Sabeckienė ir UAB „Hoptransa“ transporto vadovas Rimgaudas Pauliukaitis. Verslininkai teigė, jog dėl dokumentų tvarkymo terminų Lietuvos darbdaviai tampa nekonkurencingi, lyginant su kaimyninėmis šalimis – Lenkijoje visi dokumentai dėl užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo sutvarkomi per 3 savaites, o Lietuvoje trumpiausias terminas yra 1,5 mėnesio, dažnai užtrunka 2 ir daugiau mėnesių. Investuojama į dokumentų tvarkymą, kuomet net nežinoma, ar tikrai darbuotojas atvyks. Atkreipė dėmesį, kad darbuotoją iš užsienio reikia integruoti į kolektyvą, padėti jam prisitaikyti Lietuvoje, skirtingas mentalitetas ir kultūriniai aspektai taip pat turi įtakos vadybiniams procesams įmonėje.

    Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė pristatė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektą. Projekte keičiamos nuostatos dėl startuolių (pradedančių įmonių, diegiančių inovatyvias technologijas) kūrimosi, verslininkų, įmonių vadovų, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų, kitų darbuotojų, kurių profesijų trūksta, komandiruojamų darbuotojų, studentų. Keletas svarbesnių pakeitimų:

    • numatoma mažinti darbo užmokesčio dydį, kuris mokamas aukštą kvalifikaciją turinčiam užsieniečiui,

    • sudaryti profesijų, kurioms būtina aukšta kvalifikacija ir kurių trūksta Lietuvoje, sąrašą (ši pataisa leis netaikyti darbo rinkos testo). Sąrašas bus sudaromas Vyriausybės lygmeniu,

    • iš Lietuvos darbo biržos nereikės gauti leidimo dirbti užsieniečiams, kurių profesijos bus įtrauktos į darbo biržos sudaromą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Tokiu atveju nereikės leidimo dirbti, tik nacionalinės vizos (ji išduodama per 15 d.), mažės ir kaštai, nes nereikės mokėti rinkliavos už Lietuvos darbo biržos paslaugas.

    Lukas Stankevičius, advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ asocijuotas teisininkas, apžvelgė situaciją teisiniu požiūriu ir įvertino ar įstatymo pataisos atitiks darbdavių lūkesčius. Terminai sutrumpės, tačiau tik tuo atveju, jeigu profesijos pateks į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašus. Tačiau „vieno langelio principas“, kuris leistų kreiptis į vieną instituciją ir gauti paslaugą, nebus taikomas. Darbuotojui, keičiant darbo vietą, dokumentų tvarkymo procedūrą reikės pradėti iš naujo. Verslininkai, susidūrę su painiomis procedūromis, ilgomis tvarkomis, dažnai yra priversti kreiptis dėl dokumentų tvarkymo paslaugos pas teisininkus.

    Į diskusiją aktyviai įsitraukė visi pranešėjai, Kauno teritorinės darbo biržos direktorius Tautvydas Bielozarevičius, verslininkai. Susirinkusieji siūlė inicijuoti profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašo pildymą; sistemos, kuri leistų prilyginti specialistų žinias, patirtį aukštojo mokslo kvalifikacijai, kūrimą; organizuoti ir daugiau susitikimų šia tema kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Sodros, VMI atstovais.

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai perduos verslininkų siūlymus atsakingoms institucijoms, inicijuos pakeitimus. Kviečiame visus rūmų narius, kurie turi konkrečių pasiūlymų kreiptis į Daivą Vyšniauskienę (daiva.vysniauskiene@chamber.lt
    ) iki gegužės 20 d.

    Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektą rasite http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1132868p_org=12p_fix=y

    Pranešimų skaidrės:






    4 – Atitikimas lūkesčiams.pptx
    3 – Įstatymo pataisos.ppt
    2- Migracinės procedūros.ppsx
    1- Užsieniečių įdarbinimas įmonėse. Tvraka ir tendencijos.pptx

Skip to content