• Naujienos
  • Ūkio ministras pritaria verslininkų pasiūlymui pasirašyti nacionalinį susitarimą

    Ūkio ministras pritaria verslininkų pasiūlymui pasirašyti nacionalinį susitarimą

    Balandžio 13 d. Kauno m. savivaldybėje su ūkio ministru Rimantu Žyliumi susitiko Verslo tarybos nariai – verslininkai ir miesto vadovai.

    „Norėčiau išsklaidyti klaidingą mitą, kad mylime tik lazerius ir biotechnologijas. Pramonė yra integrali ir svarbi ekonomikos šerdis Tie, kurie turi potencialą eiti į priekį, yra verti pagarbos, ir jei tikrai reikia, – paramos. Lietuvoje matome vietą visiems legaliems verslams. Nebus niekam uždarytos durys eiti proveržio link, būti čempionais. Manau, ir tekstilės pramonė, kuria nuo seno Kaunas garsėjo, bus tarp tų čempionų, nes ji ir sudėtingoms sąlygomis išlaikė gebėjimus dirbti šiuolaikinei rinkai, kai Europoje jie bemaž sugriuvę. Didžiausia bėda, kokią šiuo metu matome, – verslo demoralizacija per struktūrinių fondų paramą. Šios lėšos bus nukreipiamos į bendrąją infrastruktūrą ir kuo mažiau dovanojamos tik kai kurioms įmonėms įrangai pirkti“, – sakė ministras.

    Anot R. Žyliaus, Lietuvoje jau yra įmonių, kurių vadovai nesirūpina verslo vystymu per veiklą, o samdosi konsultantų, kad šie parengtų projektus, ir būtų gaunama nuolatinė parama be didelių pastangų.

    Kad ES skiriama parama iškraipo verslą, pabrėžė ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, Verslo tarybos vadovas Benjaminas Žemaitis. Dažnai belaukdamas tų lėšų, verslas pavargsta, todėl verslininkai savais pinigais greičiau padaro tai, ką buvo sumanę. B. Žemaičiui įdomi ministro pasiūlyta valstybės kapitalo dalyvavimo versle idėja, tačiau jeigu mechanizmas bus sudėtingas, ji neveiks. Kauno PPA rūmų prezidentas pridūrė, kad labiau nei paramos verslui reikia, kad valdžia viešai pripažintų, kad verslas maitina valstybę, o ne atvirkščiai.

    Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas, Lietuvos trišalės tarybos vadovas Jonas Guzavičius teigė, kad didžiausia šalies problema yra nedarbas ir nelegalus darbas. Tačiau šūsnys pasiūlymų, kaip jas spręsti (pavyzdžiui, konkursuose dėl Europos Sąjungos paramos gavimo numatyti privalomą sąlygą mokėti minimalią algą ar sektoriaus vidutinį atlyginimą, viešinti įmonių duomenis apie mokamus atlyginimus) lieka be atsako. Formaliai atsirašinėja ir Ūkio ministerija.

    Tiek J. Guzavičius, tiek UAB „Dinaka“ ir AB „Kauno Baltija“ vadovai V. Čičelis ir V. Butkus akcentavo, kad nedidinama minimali alga ir bedarbių pašalpos skatina nedarbą, todėl rasti virėjų už 1200 Lt virėjai ar tolimųjų reisų vairuotoją už 5000 Lt algos neįmanoma.

    „Man nedarbas nėra problema. Man problema – lėta verslo plėtra. Reikia pasistengti, kad verslininkai drąsiai kurtų darbo vietas ir nebijotų jų atsisakyti, jei rinkoje situacija pasikeis“, – sakė ministras. R. Žylius pasiūlė verslui pačiam vykdyti savikontrolės funkciją skaidrinant ir viešinant mokamus atlyginimus bei sutarti, kokia turi būti minimali alga.

    Atsakydamas į AB „Achema“ generalinio direktoriaus J. Sirvydžio nuogąstavimus dėl suskystintų dujų terminalo projekto ir įpareigojimo vartotojams iš terminalo pirkti 25 proc. dujų, kurios nebūtinai gali būti pigesnės, ministas aiškino, terminalas bus alternatyva rusiškoms dujoms ir atsiras konkurencija. Nesant tokio įpareigojimo, „Gazprom“ galėtų tiek nuleisti dujų kainą, kad terminalas būtų sužlugdytas.

    Kauno PPA rūmų generalinis direktorius V. Šileikis kėlė klausimą dėl Lietuvos įsipareigojimo kofinansuoti Enterprise Europe Network veiklą, teikiant nemokamas paslaugas verslui. Ministras siūlo ieškoti naujų būdų šiai problemai spręsti, nes biudžeto sandaros įstatymai esą neleidžia to daryti tiesiogiai.

    Biodujų gamintojai siūlė vietoje atominės elektrinės investuoti į biodųjų gamybą. Jei bent 20 proc. dirvonuojančios žemės būtų galima panaudoti žaliosios energetikos tikslams, proveržį matuotume geometrine progresija.

    Ministras atviravo netikįs nei vėjo, nei saulės energetika, nes ji pernelyg brangi ir ją nuolat reiktų dotuoti, tad ekonominės logikos tame nėra. Biodujos, R. Žyliaus nuomone, yra „gera atsinaujinančios energijos kryptis“.

    Atsakydamas į UAB „Liuks“ direktoriaus Z. Dargevičiaus pasiūlymą artėjant rinkimams partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą, ūkio ministras R. Žylius pripažino, jog tai būtina, kad „nevyktų aukcionas, kas pažadės daugiau ir partijos pagalvotų, ką šneka“.






Skip to content