Kaip sudominti ir skatinti jaunuolius rinktis technologo arba siuvėjo specialybes? Kodėl jauni žmonės nenori sieti savo darbinės ateities su Lietuvos eksporto lyderiu – tekstilės sektoriumi? Ar Švietimo ir mokslo ministerija reaguoja į verslo išsakytas problemas?
Šie ir panašūs klausimai buvo aptariami jau antroje Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengtoje verslininkų diskusijoje su Švietimo ir mokslo ministerijos bei aukštųjų ir profesinio rengimo mokyklų atstovais.
Pasak Kauno PPA rūmų prezidento Benjamino Žemaičio, praėjusių metų lapkritį buvo suformuluotos šešios problemos ir galimi sprendimų būdai. Pavyzdžiui, tikslinės studijų kvotos tam tikroms pramonės šakoms, krepšelių srauto sumažinimas socialinės krypties studijoms ir kt. Diskusijoje dalyvavę tekstilės įmonių „Kauno Baltija“, „Terina“, „Pakaita“, „Angliškas stilius“ , „Liningas“ ir kt. atstovai pasisakė už dar reikšmingesnį valstybės reguliavimą ir tikslinių kvotų įvedimą.
Antroji verslininkų suformuluota problema ir jos sprendimo būdas – nustatyti tvarką, kad tikslinėse valstybės finansuojamose vietose studijavę absolventai atidirbtų už valstybės lėšas, kurios buvo skirtos jų studijoms. Švietimo ir mokslo ministerijos Koleginių studijų skyriaus vedėjas A. Levickas pabrėžė, kad tai sudėtingas teisinis klausimas, nes priverstinis atidirbimas būtų traktuojamas kaip žmogaus laisvių ir teisių suvaržymas. Tačiau tikslinio finansavimo atveju jaunas specialistas įsipareigoja atidirbti 3 metus jo studijas iš dalies (20 proc.) apmokėjusioje įmonėje.
Verslo atstovai taip pat reikalauja, kad studentų praktikos turi būti ilgesnės trukmės ir griežčiau kontroliuojamos.
Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavusios KTU Mechanikos, inžinerijos ir dizaino fakulteto atstovės informavo, kad be planuojamos praktikos, beveik vieneri studijų metai bus paliekami laisvam studento pasirinkimui: jis galės dirbti, savanoriauti, išvykti į stažuotę ir pan.
Verslo atstovai siūlo keisti mokyklose profiliavimo ir privalomų egzaminų tvarką. Jų įsitikinimu, esama tvarka apriboja mokinių studijų pasirinkimo galimybes baigus vidurinę mokyklą.
AB „Kauno Baltija“ generalinis direktorius Vidas Butkus įsitikinęs, kad vaikai mokyklose labiau linkę rinktis lengvesnius mokslus, o ne fiziką ir chemiją, kurios reikalingos technologijų krypties studijoms. Ir jei paskui jie nori rinktis šias specialybes, supranta patekę į profiliavimo spąstus, ribojančius jų pasirinkimą baigus mokyklą. Įmonininkai teiravosi, gal būtų tikslinga įvesti 4-5 privalomus vienodus egzaminus visiems abiturientams?
Verslininkai mano, kad suformuota klaidinga nuomonė visuomenėje nemotyvuoja jaunų žmonių savo ateities sieti su tekstilės ir kitais gamybos sektoriais. Esą jie labai nukentėjo krizės laikotarpiu, nors yra atvirkščiai – būtent gamyba ir eksportas ištempė valstybę iš ekonominio sunkmečio.
UAB „Terina“ direktorius Jonas Vosylius piktinosi, kad tradicinės gamybos šakos nepelnytai nuvertintos. Ir tai neretai daroma valstybės lygiu.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad būtina skirti daugiau dėmesio ir lėšų populiarinti, viešinti tekstilės, baldų ir kitų probleminių šakų studijas tarp jaunimo ir visuomenės, pristatyti gamybinio sektoriaus pasiekimus.
Daug kritikos strėlių diskusijos dalyviai paleido darbo biržų adresu. Todėl kitą diskusiją numatoma surengti darbo biržų veiklos klausimais.
