Svietelio marios plačiausios: Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune 1922 – 1936 m.
Gegužės 19 d., šeštadienį, 17 val. Istorinė Prezidentūra Kaune kviečia į parodos „Svietelio marios plačiausios: Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune 1922 – 1936 m.“ atidarymą. Tradiciškai, jau šeštąjį kartą, muziejaus sodelyje visuomenei pristatomos didelio formato senosios fotografijos šiemet pasakos apie laikinojoje sostinėje Pirmosios Lietuvos Respublikos metu rengtas žemės ūkio ir pramonės parodas, sutraukdavusias minias lankytojų iš visos šalies. Valstybiniu mastu buvo pasistengta, kad parodoje eksponuojamos bendrovių naujovės ir produkcija ne tik skatintų lankytojų smalsumą, bet ir akivaizdžiai kalbėtų apie Lietuvos ūkio ir pramonės pažangą.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra renginio partneris.
Parodoje Istorinės Prezidentūros sodelyje lankytojai išvys 16 didelio formato archyvinių fotografijų, kuriose akimirkos iš iškilmingų Žemės ūkio ir pramonės parodų atidarymų, lankytojų įvairovė nuo Prezidento iki provincijos žemdirbio, turtingos paviljonų ekspozicijos, veislinių ūkio gyvulių ir paukščių demonstracijos, netgi Kalėjimų paviljonas.
90-osioms Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodų metinėms skirtą fotografijų parodą atidarys jos globėjas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Svečiams gros liaudiškos muzikos kapela, LR Žemės ūkio rūmai pakvies į lietuviškos pieno produkcijos degustaciją. Parodos atidaryme dalyvaus projekto partnerių atstovai iš Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, KTU bibliotekos, Kauno apskrities viešosios bibliotekos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus.
Projektą taip pat iš dalies parėmė Kultūros rėmimo fondas. Rengiant parodą talkino kolekcininkai Antanas Burkus, Anatolijus Čiupkovas, prof. Algimantas Miškinis.
Apie Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune 1922 – 1936 m.
Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos Pirmosios Respublikos laikotarpiu buvo laikomos didžiuliu įvykiu visos Lietuvos mastu. Joms buvo ruošiamasi iš anksto: statomi paviljonai, puošiama Parodų aikštė ir visas miestas, o visų sričių – politikos, verslo, meno ir kultūros – atstovai buvo įtraukti į paruošiamuosius darbus. Žmonės iš visos Lietuvos, metę savo darbus, važiavo lankyti parodos. Tuometinės parodos savo mastu ir svarba turbūt prilygintinos Europos krepšinio čempionatui, vykusiam Lietuvoje 2011 metais.
Kaune įvyko 8 parodos (1922, 1923, 1924, 1925, 1928, 1930, 1935 ir 1936), dar dvi vyko Šiauliuose (1926) ir Klaipėdoje (1927). Pirmųjų parodų tikslas buvo įvertinti Lietuvos ūkio ir pramonės pažangą, supažindinti su naujovėmis, o vėlesniais metais buvo daugiau skatinamas įmonių konkurencingumas bei vartojimas. Jeigu pirmosios parodos pramonės sektoriuje dominavo užsienio firmos, tai jau antrojoje parodoje ėmė vyrauti lietuviškos įmonės, o 1936 m. parodoje iš viso buvo uždrausta dalyvauti užsienio firmoms.
Minėtos parodos buvo ne tik žemės ūkio ir pramonės gaminių, technikos ir naujų technologijų pristatymas, tačiau ir erdvė reikštis to meto dailininkams tautodailės, amatų, dailiosios pramonės, fotografijos ekspozicijose, taip pat apipavidalinant parodos paviljonus, kuriant reklamas. Parodų metu laikinojoje sostinėje ypač suaktyvėdavo miesto gyvenimas: muziejai, prekybos ir apgyvendinimo įstaigos sulaukdavo daugiau klientų, būdavo kviečiami teatrai iš kitų miestų, ruošiami įvairūs klounų pasirodymai, sporto renginiai, pristatomos menininkų darbų parodos. 1924 ir 1930 metais kartu su Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda vyko ir dainų šventės.
Kartais Lietuvos žemės ūkio ir prekybos parodos buvo siejamos ir su svarbiais valstybei įvykiais. Ypač iškilmingos jos buvusios 1928 m., švenčiant Lietuvos nepriklausomybės 10-metį ir 1930 m., minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metų sukaktį, kuomet net pati paroda pavadinta Vytauto Didžiojo vardu. Parodos sutraukdavo minias lankytojų iš Lietuvos ir užsienio, buvo organizuojamos specialios mokinių, įvairių draugijų ir kitokios ekskursijos. Be savo praktinės paskirties – visuomenę supažindinti su šalies ekonomine pažanga, naujausia žemės ūkio technika, pramonės perspektyvomis, pristatyti naujas technologijas, pasidalinti žiniomis – šie renginiai turėjo ir kitų tikslų. Pavyzdžiui, rengiant 1923 m. parodą turėta ir diplomatinių siekių – užmegzti ryšius tarp susijungusios Klaipėdos ir Lietuvos bei užsieniui pristatyti Klaipėdą kaip Lietuvos dalį. O paprastiems lankytojams tai buvo kultūringų susitikimų ir pasilinksminimų vieta.
Parodos globėjas: Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius
Parodos organizatorius: Istorinė LR Prezidentūra Kaune
Parodos partneriai ir rėmėjai:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Kultūros rėmimo fondas
Lietuvos Centrinis valstybės archyvas
KTU biblioteka
Kauno apskrities viešoji biblioteka
Aleksandro Stulginskio universitetas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai
Lietuvos nacionalinis muziejus
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Už pagalbą rengiant parodą taip pat dėkojame Antanui Burkui, Anatolijui Čiupkovui, prof. Algimantui Miškiniui.