Seimas priėmė įstatymą, kuriuo reglamentuojamas sutelktinis finansavimas – investuotojų ieškančioms įmonėms tarpininkaujanti finansinių technologijų (Fintech) priemonė.
„Šiuo įstatymu siekiame sukurti modernią smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo priemonę, skatinti žmones „įdarbinti“ savo pinigus, plėsti finansinių technologijų galimybes Lietuvoje“, – sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė. Pasak ministrės, ši verslo finansavimo forma patraukli dėl galimybės pasiekti platesnę investuotojų dalį, taip pat dėl galimybės patikrinti, ar nauji produktai bus patrauklūs potencialiems klientams.
Sutelktinis finansavimas – alternatyvi skolinimosi galimybė, leidžianti pirmiausiai smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat startuoliams paprasčiau ieškoti investuotojų savo projektams ar verslui finansuoti. Šios priemonės ypatybė – projektų sumanytojai tam tikrose interneto svetainėse – sutelktinio finansavimo platformose – galės pateikti savo verslo projektą ir pakviesti visus norinčius prisidėti prie jo finansavimo. Skolinamasi būtų tiesiogiai arba išleidžiant vertybinius popierius.
Šiuo įstatymu įgyvendinama Vyriausybės programos prioritetinė priemonė, pagal kurią numatyta tobulinti gyventojų santaupų investavimo į ekonomiką mechanizmą, kartu didinant verslo finansavimo šaltinių įvairovę.
Lietuvos Respublikos Prezidentui pasirašius, įstatymas įsigaliotų nuo gruodžio 1 d.
Pagrindinės įstatymo nuostatos:
Tam, kad būtų užtikrinta tinkama investuotojų apsauga, įstatymu nustatomos sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos sąlygos, taip pat įrašymo į priežiūros institucijos tvarkomą sąrašą, informacijos teikimo ir kiti reikalavimai. Pavyzdžiui, siekiant apsaugoti neprofesionalius investuotojus, numatyta, kad prieš investuodami jie turės atlikti konkrečios finansavimo sandorio rūšies tinkamumo įvertinimo testą. Taip pat nustatoma, kokia informacija investuotojui turi būti pateikiama, kad jis galėtų tinkamai įvertinti su investicija susijusią riziką ir susipažinti su kitomis su investicija susijusiomis sąlygomis.
Projekto sumanytojas, per sutelktinio finansavimo platformą siekiantis pritraukti nuo 100 tūkst. iki 5 mln. eurų per metus, nepriklausomai nuo finansavimo sandorio rūšies, privalės parengti informacinį dokumentą, kuriame turės pateikti tam tikrą informaciją apie projektą.
Jeigu numatoma finansavimo sandorio vertė siektų ar viršytų 5 mln. eurų per metus, tą sumą projekto sumanytojas galėtų gauti tik išleisdamas vertybinius popierius. Šiuo atveju projekto sumanytojas turės parengti prospektą – dokumentą, kuriame investuotojams ir visuomenei bus pateikiama informacija apie vertybinių popierių emitentą ir jo viešai siūlomus vertybinius popierius.
Sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalės visą savo veiklos laikotarpį turėti tam tikrą nuosavą kapitalą (ne mažesnį kaip 40 000 eurų arba apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį, lygų 0,2 proc. nuo per sutelktinio finansavimo platformą finansuotų ir finansuotojams dar negrąžintų sumų dydžio – priklausomai, kuris dydis didesnis) arba kitas prievolių užtikrinimo priemones (civilinės atsakomybės draudimą, finansų įstaigos laidavimą ar garantiją). Finansavimo platformos operatoriaus veiklą prižiūrės Lietuvos bankas.