Prieš porą metų Europos Komisijos pristatytas Investicijų planas Europai
padeda tvariai didinti investicijas valstybėse narėse, todėl Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckerisį
pristatė pasiūlymą sustiprinti Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), kuris sudaro Investicijų plano Europai pagrindą, siekiant dar labiau paskatinti investicijas.
Siūloma dvigubai pailginti ESIF galiojimo trukmę ir padvigubinti pajėgumus: pratęsti jo galiojimą iki 2020 m. ir bendrą investicijų sumą padidinti nuo 315 mlrd. EUR iki bent pusės trilijono.
Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas sakė: „Investicijų planas duoda konkrečių rezultatų ir padeda visos Europos žmonėms ir įmonėms. Įmonės gali plėsti savo veikla, samdyti naujų darbuotojų ir daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Projektais, kuriuos EIB patvirtino pagal ESIF, iš viso sutelkiama 154 mlrd. EUR investicijų 27-iose valstybėse narėse ir remiama beveik 380 000 įmonių.“
Nuo 2014 m. lapkričio Komisija sutelkė daug ES finansinių išteklių ir tai padarė novatoriškai, kad būtų užtikrinamas kuo didesnis viešųjų lėšų poveikis ir pritraukiama privačiojo sektoriaus investicijų. Pagrindinė Komisijos politinė priemonė – tvarios investicijos, visų pirma investicijos į infrastruktūrą ir mažąsias bei vidutines įmones, veiksmingiau naudojant ribotas ES biudžeto lėšas ir kartu imantis bendros verslo aplinkos gerinimo priemonių.
Lietuvoje EFSI finansavimas numatytas trims infrastruktūros projektams
: Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybai, greitkelio ruožo Vilnius – Utena (A14) bei Vilniaus oro uosto rekonstrukcijai ir modernizavimui. Dideliems projektams EFSI finansavimas teikiamas tiesiogiai per Europos investicijų banką, o mažų ir vidutinių įmonių projektams – per Europos investicijų fondo atrinktus tarpininkus Lietuvoje: OP banką, Swedbank ir Šiaulių banką.
