Sveikata ir gerovė yra laikomos svarbiais visuomenės socialiniais tikslais, kuriuos padėtų įgyvendinti parengti Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymų Nr. I-1491 37, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai.
Projektų tikslas – paskatinti įmones imtis įvairių socialinių iniciatyvų, padidinant darbuotojų motyvaciją sveikai gyventi ir siekti geresnių darbo rezultatų. Įstatymo projektu siūloma įgyvendinti papildomas priemones, skatinančias kvalifikuotus darbuotojus neišvykti į kitas šalis ieškoti geresnių darbo sąlygų ir galimybių didinti savo ir savo šeimos narių socialinę gerovę.
Siūloma nustatyti, kad įmonė savanoriškai įgyvendina socialines iniciatyvas, skirdama lėšų saugios ir ekologiškai švarios darbo aplinkos kūrimui, skaidrios ir etiškos verslo praktikos diegimui, socialinės integracijos didinimui, darbuotojų apgyvendinimui, transporto išlaidų kompensavimui, maitinimo bei sveikatinimo ir laisvalaikio organizavimui. Gyventojui suteiktų paslaugų vertė nelaikoma apmokestinamosiomis pajamomis. Įmonės teikiamų paslaugų išsamus sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o jeigu įmonėje kolektyvinė sutartis nesudaryta – įmonės ir darbuotojų atstovų susitarime.
Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projekto lydimuosiuose Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 37, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektuose siūloma nustatyti mokesčių lengvatas ir ekonominio skatinimo priemonės.
Siūloma pakeisti Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 26 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad jeigu įmonių socialinių iniciatyvų teikiamą naudą vieneto darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams (sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ir (arba) jo šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio) gautos individualios naudos, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos, kurios pagal kitas šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, mokestiniu laikotarpiu iš pajamų gali būti atskaitomos tik tuo atveju, kai tokios naudos teikimas numatytas vieneto kolektyvinėje sutartyje ir šia nauda be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę naudotis visi to vieneto darbuotojai. Iš pajamų atskaitoma šioje dalyje nurodytų išlaidų suma negali viršyti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos.
Siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį 6 punktu ir nustatyti, kad pajamoms natūra nepriskiriama ir todėl neapmokestinama „gyventojo nauda, gauta iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, įgyvendinant įmonių socialines iniciatyvas (visiškai ar iš dalies), kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatyme, jei jų įgyvendinimas numatytas vieneto kolektyvinėje sutartyje ir jomis be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę naudotis visi to vieneto darbuotojai, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų (išskyrus šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus).“ Siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo I-1491 37, 38 straipsnių nuostatas ir nustatyti, kad perkančioji organizacija gali reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų įmonių socialinės atsakomybės veiklos ataskaitą ir tai būtų viena iš privalomų reikalavimų įtraukiant įmonę į oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus. Atskleidus socialinę ir aplinkosaugos informaciją didės perkančiųjų organizacijų pasitikėjimas įmonėmis.
