• Seminare apie maisto saugą – beveik 100 įmonių atstovų

    Seminare apie maisto saugą – beveik 100 įmonių atstovų

    Spalio 21 d. Europos Parlamento informacijos biuras Lietuvoje ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Enterprise Europe Network (Europos verslo ir inovacijų tinklu) surengė seminarą Kaune „Maisto politika: Europos Parlamento sprendimai, maisto kokybės ir ženklinimo aktualijos“. Į vienintelį tokio pobūdžio seminarą Lietuvoje susirinko beveik 100 šalies įmonių atstovai.

    Europos Parlamento (EP) nariai pradėjo skirti daug dėmesio maisto produktų kokybei. EP atkreipė dėmesį ir į naujųjų ES valstybių vartotojų priekaištus, kad į skirtingas valstybes tiekiamų vienodų pavadinimų produktų kokybė neretai būna labai skirtinga. Lankydamiesi Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ar Jungtinėje Karalystėje lietuviai nusiperka kavos, kitų maisto produktų, higienos prekių ir įsitikina, kad Lietuvos rinkoje parduodamos tokios prekės yra daug blogesnės kokybės.

    „Gamintojai EP nariams aiškina, kad neįmanoma visoje ES rinkoje reguliuoti įvairioms šalims tiekiamų produktų receptų. Aiškinama, kad tik dėl vartotojų mažesnės perkamosios galios į naująsias šalis tiekiamiems kai kuriems maisto produktams gaminti naudojamas ne cukrus, bet jo pakaitalai. Yra ir kitų priežasčių. Pavyzdžiui, vienodo pavadinimo tepamas sūris šiauriniams ir pietiniams Prancūzijos regionams yra tiekiamas skirtingas įvertinant skirtingą vartotojų skonį“, – kalbėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų iniciatyva surengtame seminare apie naujus EP priimtus teisės aktus EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui priklausanti Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė.

    Viena iš šiandienos aktualijų – genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas.

    Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, EP siūlo, kad valstybės pačios nuspręstų leisti arba neleisti jų teritorijose auginti net ir tas genetiškai modifikuotas kultūras, kurioms auginti ES yra išdavusi leidimą. Šiuo metu ES yra suteikusi leidimą to pageidavusioms narėms auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus bei krakmolui gaminti skirtas bulves. Šiuo metu tokius kukurūzus augina Slovakija, Rumunija, Portugalija, Čekija ir daugiausia (per 80 proc. ) – Ispanija, o bulves – Čekija, Švedija bei Vokietija. Beje, kai kurios ES valstybės pakeitė nuomonę ir uždraudė auginti minėtas kultūras.

    EP siūlo įpareigoti visas ES nares imtis priemonių, kad genetiškai modifikuotos kultūros neužterštų tradicinių ūkių, o jeigu taip nutiktų, tai auginantys genetiškai modifikuotas kultūras nukentėjusiems kompensuotų patirtus nuostolius.

    Beje, svarbu pabrėžti, kad EP siūlymai taikomi tik genetiškai modifikuotų kultūrų auginimui, tačiau jokia ES narė neturi teisės uždrausti jos teritorijoje prekiauti genetiškai modifikuotais produktais ir neleisti atlikti biotechnologinius tyrimus.

    EP ketina griežtinti reikalavimus maisto produktams iš klonuotų gyvulių.

    „Šiuo metu reali padėtis yra neapibrėžta, pavyzdžiui, vartotojams neteikiama informacija apie pieną iš klonuotų galvijų. EP siūlo tokius galvijus specialiai ženklinti“, – sako EP narė R.Morkūnaitė- Mikulėnienė.

    EP Taikinimo komitetui ir ES Tarybos atstovams kol kas nepavyko susitarti dėl naujoviškų maisto produktų reglamento. Nors susitarta, kad klonuotų gyvulių mėsa turi būti uždrausta, tačiau nepavyko susitarti dėl maisto produktų, pagamintų iš klonuotų gyvūnų palikuonių reglamentavimo.

    Iš pradžių EP nariai siekė visiškai neleisti prekiauti maistu iš tokių gyvūnų, tačiau vėliau priimtas kompromisinis sprendimas – prekiauti leidžiama, tačiau griežtai reikalaujama tokius gyvūnus ženklinti ir apie produktus informuoti vartotojus. Europos Komisija ir ES Taryba tokiems EP narių reikalavimams kol kas nepritaria – sutinkama ženklinti tik šviežią jautieną. Taigi ir šiuo metu produktai iš klonuotų gyvūnų palikuonių gali vartotoją pasiekti nepažymėti.

    EP narius pasiekia ir paprastesni vartotojų skundai. Pavyzdžiui, vartotojai Lietuvoje dažnai skundžiasi, kad prekybininkai piktnaudžiauja prekiaudami šaldytais produktais – ištirpus ledui produktų svoris neretai sumažėja 15 ir daugiau procentų.

    „EP siūlo ant produktų pakuočių nurodyti produkto svorį prieš jį užšaldant, o ne jau užšaldžius“, – sako R.Morkūnaitė.

    Gamintojai nebegalės piktnaudžiauti ant etikečių rašydami, kad konkretus maisto produktas, pavyzdžiui, gerina regėjimą ar širdies veiklą. „Tokiu atveju gamintojai privalės pateikti mokslininkų patvirtintus įrodymus“, – sako R.Morkūnaitė.

Skip to content