• Naujienos
  • Sektorių mėnuo. Kas yra knygų leidyba?

    Knygų leidyba apima visas žmonijos veiklas nuo labai reikšmingų iki kasdienių. Leidėjų buvo jau tada, kai dar nebuvo mums įprastų knygų. Dar iki Gutenbergo laikų buvo išsilavinusių ir raštingų žmonių, gebėjusių skaityti primityviausiais būdais perrašytus kodeksus ir manuskriptus. Spaudos išradimas įnešė gerokai daugiau demokratijos į leidybos procesą, o jis dar labiau suaktyvėjo prasidėjus masiniam mokymui, paplitus raštingumui. Tai buvo modernios leidybos pradžia.

    Daugiau nei 500 metų knyga buvo pagrindinė masinio informavimo priemonė, ji atlikdavo ne tik žinių perdavimo, bet ir laisvalaikio leidimo, linksminimo (pramogines) funkcijas. Knygomis buvo perduodami ir mitai, ir poezija, ir akademinės žinios – nuo antropologijos iki zoologijos. O šiandien leidyba susiduria su naujais išbandymais.

    Ką veikia leidėjas?

    Leidyba yra organizacinė veikla, kurioje labai svarbus vaidmuo tenka vadybai, rinkodarai ir finansams. Leidėjo tikslas – surasti autoriui vietą rinkoje ir tuomet, pasitelkiant visas įmanomas rinkodaros ir viešinimo galimybes, padaryti knygą matomą, perkamą ir skaitomą.

    Knygų leidyba užtikrina, kad demokratiškai ir paisant žodžio laisvės įvairaus turinio informacija pasiektų reikiamus žmones, kad kultūrinio, mokslinio ir intelektinio turinio leidinių nešamos vertybės būtų įdiegtos į visuomenės sąmonę. Leidybos rinka turi priežastį egzistuoti, ir ta priežastis yra būtinybė.

    Joks leidėjas nesiims nepagrįstų išlaidų ir nerizikuos projekto sėkme siekdamas pagreitinti pelno grąžą. Visos į leidybos procesą įtrauktos sumos yra logiškai pasvertos, apgalvotos ir pagrįstos. Leidėjas rankraščiui suteikia pridėtinę vertę, paverčia knygą ne tik literatūriniu, bet ir vizualiu meno kūriniu, kuris atneša pajamas tiek autoriui, tiek ir leidėjui.

    Pagrindinės sritys, kurias reikia finansuoti leidžiant knygą:

    • Redakciniai darbai: autorių teisių pirkimas; vertimas; redagavimas; korektūra.
    • Iki spaustuviniai darbai: teksto maketavimas; iliustracijų skaitmenizavimas; techninė korektūra;
    • viršelio dizainas.
    • Spaudos darbai.
    • Paskirstymas prekyvietėms.
    • Pardavimai ir rinkodara.
    • Bendraleidyklinės išlaidos (elektra, šildymas, telefono ryšys, kt.).
    • Kitos išlaidos.

    Leidėjas turi būti ne tik išprusęs literatūros ir meno srityse, bet ir gerai išmanyti finansų valdymą, ekonomiką ir teisę. Leidėjas turi mokėti puikiai analizuoti ir prognozuoti: leidžiant kiekvieną knygą laukiama naujo išbandymo, kuris gali leidyklą sužlugdyti arba atnešti jai pelno.

    Leidybos procesas

    Kiekvienas leidybos proceso etapas yra neatskiriama profesionalios leidybos dalis. Jiems atlikti reikalingi patyrę darbuotojai.

    Redakciniai darbai

    Knygos kūrimas. Leidyklos dažniausiai užsiima specifine sritimi, pvz., moksline humanitarine literatūra, mokykline literatūra, grožine literatūra, literatūra vaikams, laisvalaikio literatūra ir kt. Jose dirba leidybinių projektų vadovai, užsiimantys tam tikro pobūdžio literatūros leidimu. Jie nuolatos stebi leidybos padėtį ir naujienas Lietuvoje bei pasaulyje, bendradarbiauja su autorių teisių pardavimo agentūromis (Lietuvoje kol kas tokių nėra), domisi, kokias knygas būtų galima versti į lietuvių kalbą, kokias, jau leistas Lietuvoje, būtų galima perleisti, dirba su vietiniais autoriais, ieško naujų talentų arba naujų minčių, kurios galėtų virsti nauja knyga. Daug negrožinės literatūros knygų yra sudaromos: leidėjui arba autorių kolektyvui kyla gera idėja, tuomet suformuojama darbo grupė ir rengiama knyga.

    Vertimas. Nusprendus išleisti užsienio autoriaus knygą, susisiekiama su ją reprezentuojančia autorių teisių pardavimo agentūra ir pasirašoma sutartis, suteikianti teisę versti bei leisti knygą Lietuvoje. Tada prasideda jos vertimo darbai, kuriuos atlieka patyręs knygos originalo kalbos specialistas.

    Redagavimas. Leidyklai pripažinus, kad kuriamos knygos ar vertimo kokybė tinkama, rankraštis oficialiai priimamas ir jį peržiūrėti patikima redaktoriui. Pasitaiko ir taip, kad leidėjas pats derasi su autoriumi, aptaria ir taiso leidėjo lūkesčių neatitinkančią kūrinio struktūrą ar stilistiką. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis leidėjo įgūdžių ir patirties. Žinoma, autorius visada turi teisę su pastabomis nesutikti.

    Korektūra. Korektūra yra teksto tobulinimo darbai. Ji apima teksto taisymą žodis po žodžio, eilutė po eilutės, ieškant gramatinių klaidų, stilistinių neatitikimų, neaiškumų, prieštaravimų ir kitų nukrypimų, kurie galėtų užkliūti skaitytojams ar net atstumti.

    Ikispaustuviniai darbai

    Maketavimas. Pagalvokite, kaip skirtingai atrodo įprastas knygos puslapis ir įprastas tinklalapio pirmasis puslapis. Skirtingą išvaizdą lemia skirtingų komunikacijos priemonių funkcijos, bet ji yra ir dailininkų bei maketuotojų priimtų sprendimų, tinkamiausių tai komunikacijos priemonei, rezultatas. Visi gausiai iliustruotos knygos elementai: skrupulingas pagrindinių ir pagalbinių iliustracijų vietos puslapyje parinkimas, papildančio teksto pateikimo principo nustatymas, iliustracijų formos parinkimas, iliustracijų paaiškinimų išvaizdos, teksto fono spalvos nustatymas, yra patyrusių dizainerių kompetencija. Niekas nepasirenkama atsitiktinai ar neapgalvotai.

    Techninė korektūra. Kai rankraštis virsta maketu, labai svarbu atlikti pakartotinę korektūrą. Jos metu ne tik atsekamos ir ištaisomos po pirminės korektūros užsilikusios gramatinės ar skyrybos klaidos, bet ir sužiūrima, ar maketas tvarkingas, ar visos knygos dalys, skyrių pavadinimai, iliustracijos yra savo vietose.

    Viršelio dizainas. Nors liaudyje gyvuoja posakis „Nespręsk apie knygą iš viršelio“, visgi tai vienas svarbesnių elementų vizualiame jos pateikime. Būtent viršelio dizainas, jo originalumas, idėja sužadina skaitytojo norą paimti knygą į rankas vos tik įžengus į knygyną. Tada viršelis ir tampa tuo pirminiu faktoriumi, sukeliančiu skaitytojo susidomėjimą knyga, jei prieš tai jis apie ją nieko nebuvo girdėjęs. Knygą, kurios viršelis ar pavadinimas patraukė dėmesį, skaitytojas yra labiau linkęs pavartyti ar perskaityti jos anotaciją. Tai didina šansus, kad jis knygą ir nusipirks.

    Spaustuviniai darbai

    Spausdinimas ir įrišimas. Spaustuvinius darbus atlieka darbuotojai, kurie yra puikiai susipažinę su spausdinimo procesais ir itin greitais technologiniais pokyčiais šioje srityje. Dėl kiekvieno spausdinimo darbo kainos susitariama pagal tam tikras sąlygas ir pasirinktą spausdinimo aparatą. Labai svarbu tinkamai pasirinkti spausdinimo vietą ir laiką. Atvira Lietuvos ekonomika leidžia rinktis iš beveik bet kurio pasaulio krašto spaustuvių. Pastaruoju metu gerą spausdinimo kokybę ir palankias mokėjimo galimybes siūlo Kinijos spaustuvės, tačiau reikia numatyti transportavimo išlaidas. Tolimas kraštas taip pat netinka, jei norima atspausdinti knygą per trumpą laiką, nes transportavimas gali užtrukti gana ilgai.

    Pardavimas ir rinkodara

    Pardavimų vadyba. Knygos, kaip ir kiekvienos prekės, pardavimu reikia pasirūpinti. Leidyklos turi darbuotojus, kurie nuolatos komunikuoja su didmenininkais, biudžetinėmis įstaigomis (pvz., bibliotekomis, švietimo įstaigomis) ir pavieniais knygynais. Jie surenka užsakymus ir juos perduoda leidyklos pardavimų skyriui. Gali būti taikomas tiesioginis pardavimas, kai pirkėjai aptarnaujami tiesiog leidykloje arba savo užsakymą pateikia per jos oficialų tinklalapį.

    Rinkodaros planai ir rėmimas. Kad paskatintų pirkimus, didžiosios pasaulio leidyklos formuoja rinkodaros skyrius, kuriuose rengiami rinkodaros planai. Lietuvoje tokių pajėgių leidyklų beveik nėra, todėl čia dažniau įdarbinami pavieniai darbuotojai. Šie planai gali apimti reklamą įvairiomis komunikacijos priemonėmis, nuolaidų akcijas knygoms, parduodamoms knygynuose, knygų pristatymus, dalyvaujant autoriams ar kitiems svečiams, konferencijas leidybos tematika, įvairių lektorių vienkartines paskaitas ir kt. Rinkodaros skyriai gali atlikti ir nuolatinius rinkos tyrimus tokiose srityse, kaip skaitytojų demografiniai požymiai, dominuojanti įvairių žanrų knygų viršelių išvaizda, vyraujančių kainų analizė, pirkimų sezoniškumas ir kt.

    Paskirstymas prekyvietėms

    ­ Užsakymų priėmimas ir aptarnavimas.

    ­ Užsakymų vykdymas ir pristatymas.

    ­ Atsargų valdymas.

    Atsiskaitymai

    Autorių honorarai. Autoriui mokamo honoraro dydis už autorinių ar gretutinių teisių įsigijimą ir mokėjimo sąlygos priklauso nuo leidėjo ir autoriaus sudarytos sutarties. Dažniausiai leidėjas, priimdamas kūrinį ir  autorines teises į jį, autoriui išmoka susitartą fiksuoto dydžio honorarą. Honoraras gali būti susietas ir su parduotų knygų egzempliorių skaičiumi. Tuomet autoriui atlyginimas išmokamas tam tikrais sutartais periodais, suskaičiavus sutartyje nustatytą procentinę dalį nuo leidėjo gautų pajamų už parduotas autoriaus knygas. Autorių honorarų išmokėjimu rūpinasi leidyklos buhalterijos darbuotojai.

    Veiklos apskaita. Leidyklų buhalterijos rūpinasi ne tik atlygio autoriams išmokėjimu, bet ir kitomis finansinėmis leidyklos atsakomybėmis. Buhalterijos privalo vesti leidyklos veiklos apskaitą ir mokesčių inspekcijai pateikti atitinkamas ataskaitas metų pabaigoje.

    Paskolos. Leidyklos gali pasiimti paskolas iš bankų, kad finansuotų savo vykdomus projektus. Paskolų grąžinimo įmokomis ir palūkanų mokėjimu taip pat rūpinasi leidyklos buhalterija.

    Knygų leidyba užtikrina, kad demokratiškai ir paisant žodžio laisvės įvairaus turinio informacija pasiektų reikiamus žmones, kad kultūrinio, mokslinio ir intelektinio turinio leidinių nešamos vertybės būtų įdiegtos į visuomenės sąmonę. Leidybos rinka turi priežastį egzistuoti, ir ta priežastis yra būtinybė.

    Parengta pagal Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) informaciją

Skip to content