Seimas birželio 20 d. priėmė naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą.
Įstatymas apibrėžia, kad lobistu bus laikomas tik fizinis asmuo, kuris turės atitikti nustatytus reikalavimus ir vykdys lobistinę veiklą. Lobistinę veiklą vykdys samdomi lobistai-profesionalai bei asociacijų ir juridinių asmenų vadovai arba darbuotojai, kuriems bus pavesta vykdyti lobistinę veiklą.
Lobisto pagrindinė pareiga – per septynias kalendorines dienas nuo lobistinės veiklos pradžios dėl konkretaus teisės akto projekto ar administracinio sprendimo deklaruoti šią veiklą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Reikės deklaruoti ir žodinį, ir rašytinį teisės akto ar sprendimo nuostatų aptarimą su asmeniu, kuriam siekiama daryti įtaką.
Pagal įstatymą, lobistui draudžiama teikti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, dovanas arba žadėti atlygį už priimtą arba nepriimtą sprendimą, o pačiam asmeniui – priimti iš lobistų dovanas ar kitokį atlygį.
Seimas priimtomis pataisomis įtvirtino atvejus, kada veikla nebus laikoma lobistine, pavyzdžiui, viešosios informacijos rengėjų veikla skleidžiant viešąją informaciją, fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų pakviestų asmenų veikla, kai jie kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja pasitarimuose teisės aktų projektams rengti ir kt.
Naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą buvo parengusi dar praėjusią kadenciją dirbusi darbo grupė, tačiau naujasis parlamentas projektą gerokai pakeitė, pavyzdžiui, į jo reguliavimą nebepapuola nevyriausybininkai. Įstatymas numato, kad jo nuostatos netaikomos nevyriausybinėms organizacijoms.
