Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurių nariai ne kartą reiškė nepasitenkinimą dėl Reklamos įstatymo praktinio taikymo, parengė ir Ūkio ministerijai pateikė „Magnusson“ advokatų bendrijos parengtus pasiūlymus naujam Reklamos įstatymo projektui, kuris jau svarstomas Seime.
Pirmiausia siūloma trumpinti leidimų išdavimo terminą: nustatytas 20 dienų terminas yra per ilgas, 14 dienų terminas labiau atitiktų verslo poreikius.
Taip pat siūloma įtvirtinti, kad leidžiamas reklaminis plotas būtų siejamas su pastato, ant kurio ketinama reklamą įrengti, plotu. Šiuo metu yra leidžiama įrengti tik vieną iškabą ant pastato, neatsižvelgiant į pastato kvadratūrą. Manytina, jog toks ribojimas yra neproporcingas.
Rašte siūloma nustatyti valstybės mastu taikomus tam tikrus kriterijus, kuriais vadovaujantis miestų savivaldybės turėtų pareigą nustatyti už išorinę reklamą renkamos rinkliavos dydį (siekiant, kad rinkliavos dydžiai skirtingose savivaldybėse skirtųsi ne kardinaliai, o pagrįstai, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes).
Taip pat raginama nustatyti, jog stambių verslo subjektų, turinčių reklamas keliose vietose, bendras už leidimus mokamos rinkliavos dydis neviršytų tam tikros sumos. Tokia nuostata būtų naudinga, nes panaikintų situacijas, kuomet stambiems verslo subjektams iš esmės labiau apsimoka susimokėti baudą už reklamą neturint leidimo, nei mokėti rinkliavas už reklamos leidimus.
Be to, yra pastebima tendencija, kuomet savivaldybės savo teisės aktuose tik numato rinkliavos už leidimą įrengti išorinę reklamą, paskaičiavimo tvarką, tačiau pareigą tiksliai apskaičiuoti mokėtiną sumą perkelia reklaminės veiklos subjektui. Pastarajam dažnai būna pakankamai sudėtinga tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, siūloma aiškiai įtvirtinti, jog rinkliavos dydį apskaičiuoja savivaldybės tarnautojas, o reklaminės veikos subjektas tik atlieka mokėjimą pagal jam pateiktą kvitą, sąskaitą ar pan.
Rūmai prašo numatyti galimybę reklaminės veiklos subjektui, persikėlusiam kitu adresu, užsiskaityti už išorinę reklamą sumokėtą rinkliavą tam, kad tik dėl persikėlimo fakto rinkliavos nereikėtų mokėti iš naujo. Siūloma leidimą perrašyti atsižvelgiant į miesto zonavimą, prašyti primokėti trūkstamą sumą ar pan., o ne prašyti apmokėti dar kartą kaip už naują leidimą reklamai.
Taip pat siūloma įtvirtinti galimybę taikyti įspėjimą, o ne iš karto bausti, nustačius, kad subjektas neturi reikiamo leidimo; skirti terminą pažeidimui pašalinti; numatyti, jog subjektui, nebaustam per atitinkamą laikotarpį, skiriama bauda turi būti mažinama tam tikru dydžiu, tarkim 50 proc.; numatyti, jog tuo atveju, kai turimo leidimo galiojimo pratęsimas užtrunka dėl nuo reklaminės veiklos subjekto nepriklausančių aplinkybių, subjektui negali būti skiriama bauda už reklamą neturint leidimo.
