• Naujienos
  • Regiono transporto infrastruktūra – piliečių ir verslo savivaldų aktualija

    Regiono transporto infrastruktūra – piliečių ir verslo savivaldų aktualija

    Spalio 13 d. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pakvietė atsakingus valstybės institucijų asmenis ir Kauno PPA rūmų vadovus bei narius į apskritojo stalo diskusiją dėl Kauno regiono transporto infrastruktūros plėtros. Diskusijoje dalyvavo LR susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Miškinis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kauno intermodalinio terminalo grupės vadovas Sigitas Baltokas, VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“ atstovas, VĮ „Kauno oro uostas“ pardavimų vadovas Žygimantas Šeštokas, Kauno PPA rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis, viceprezidentai Vytas Čičelis, Saulius Valunta, generalinis direktorius Vytautas Šileikis, pramonės ir logistikos įmonių vadovai, kitų institucijų specialistai.

    V. Makūnas akcentavo, kad svarbu dirbti visiems kartu, kad rajone būtų nuosekliai plėtojama infrastruktūra, užtikrinami verslo ir gyventojų poreikiai. Kauno regionas ypatingas, nes jame susikerta kelių arterijos, vykdoma „Via Baltica“, „Rail Baltica“ plėtra, Palemone yra Kauno intermodalinis (konteinerinis) terminalas, pastatyta prieplauka. Transporto ir logistikos paslaugos sudaro 10–12 proc. BVP, dirba 5 proc. darbuotojų. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje yra panaudota 10 proc. ploto, 90 proc. dar neužimta – investuotojai nori žinoti, kaip plėtosis infrastruktūra, privažiavimai, jungtys su oro uostu. Svarbus klausimas dėl viaduko statybos Kumpių kaime.

    S. Girdauskas paantrino, kad penktadalis šalies BVP sukuriama šiame regione, todėl visi darbai turi atitikti verslo lūkesčius

    D. Miškinis pristatė automobilių kelių plėtrą, ypatingas dėmesys skiriamas magistraliniams keliams: A1 (Vilnius – Kaunas – Klaipėda), A5 (Kaunas – Marijampolė – Suvalkai), A6 (Kaunas – Daugpilis), šiuose keliuose didėja keleivinio ir krovininio eismo intensyvumas, nėra užtikrinamas saugumas. Reikalinga tiesti dviračių takus, pėsčiųjų zonas atskirti nuo važiuojamosios dalies. Aplink Kauną yra 10 „juodų“ dėmių (nesaugių vietų), o iš viso tokių Lietuvoje – 30. Įgyvendinus „Via Baltica“ plėtrą (4 projektai), 2018 m. nuo Kauno iki Marijampolės bus 4 juostų magistralė. Iki 2020 m. Lenkija nuties 4 juostų kelią iki Lietuvos sienos. Iki 2020 m. planuojama „Via Baltica“ plėtra ir kitoje atkarpoje (Kaunas – Panevėžys) bus nutiestas 3 juostų kelias. Žvyrkeliai sudaro 500 km aplink Kauną, juos planuojama sutvarkyti per 2016–2017 m. A6 kelias turi būti suremontuotas iki Vilniaus oro uosto uždarymo (2017 m. liepos). A6 kelio (Kaunas – Daugpilis) 8,25 km numatyta statyti skirtingų lygių sankryžą, ji pasitarnautų Kauno LEZ, taip pat numatyta Karmėlavos aplinkkelio, Kauno pietrytinio aplinkkelio statyba. Akcentuota projektuotojų darbo kokybės ir terminų problema.

    V. Čičelis klausė, kaip sprendžiamas klausimas dėl viaduko įrengimo Kumpių kaime, ši tema nagrinėjama jau 8 metus, bet nėra iš esmės sprendžiama. Su kliūtimis dėl viaduko nebuvimo ypač susiduria apie 40 verslo įmonių, Giraitės, Užliedžių gyventojai, taip pat ir visi kiti vairuotojai. Viceministras sutiko, kad šios problemos sprendimas turi būti prioritetas, nes toje magistralės vietoje yra nesaugu, susidaro pagrindinis arterijos kamštis. Projektas turi būti vykdomas dalimis. D. Miškinis informavo, kad bus suskaidyta atkarpa dalimis, projektuojama. Bet šiuo metu konkrečių sprendimų dar nėra.

    S. Baltokas pristatė Kauno intermodalinio (konteinerinio) terminalo situaciją, technines charakteristikas. Terminalas yra Kauno viešojo logistikos centro (VLC) dalis. KIT tikslas – visiems suinteresuotiems rinkos dalyviams vienodomis konkurencinėmis sąlygomis teikti konteinerių krovos bei papildomas paslaugas. Terminale užtikrinama krova tarp dviejų skirtingų transporto modulių, t.y. geležinkelių bei autotransporto. 2018 m. antroje pusėje KIT terminalą pasieks „Rail Baltica“ linija, o krauti konteinerius jame bus galima ir tarp 1520 bei 1435 mm pločio vėžės vagonų. Todėl KIT itin patrauklus krovinių srautų perskirstymui tarp Rytų, Vakarų ir Pietų (o ateityje nutiesus „Rail Baltica“ liniją ir Šiaurės kryptimi). Charakteristikos: krovos pajėgumas 55 tūkst. TEU per metus; terminalo talpa – 1120 TEU konteineriai; krovos frontas – 350 m; 17 vilkikų su puspriekabėmis telpa terminalo aikštelėse; 40 t ožinis kranas.

    Vidaus vandens kelių direkcijos atstovas pristatė, kad valstybinės reikmės kelių ilgis Kauno mieste ir Kauno rajone – 141,8 km, iš jų eksploatuojama – 87 km, Kauno mieste – 9 prieplaukos, 1 uostas, Kauno rajone – 5 prieplaukos. Marvelės krovininės prieplaukos projekto vertė 2,8 mln. EUR, krantinės ilgis – 120 m, aikštelės plotis – 0,65 ha. Planuojama modernizuoti TENT tinklo kelią E41 Kaunas – Vilkija (nuo 225,6 iki 181 km), sukurti greitaeigio keleivinio laivo upė–marios tipą, paleisti keleivinį laivą „Deima“ Kaunas – Jurbarkas, įrengti mobilias kuro kolonėles. Verslininkai domėjosi dėl prieplaukų, kurios būtų skirtos privatiems laivams, įrengimo. Meras pasiūlė pradėti diskusiją dėl prieplaukos įrengimo Šilelio kaime.

    Kauno oro uosto plėtra vyksta nuolat. Didėja keleivių srautai, krovinių apimtys, plečiasi techninio aptarnavimo verslas. Pardavimų vadovas Žygimantas Šeštokas sakė, kad yra didelių galimybių vykdyti plėtrą MRO (techninio aptarnavimo dirbtuvės) srityje, sąlygos įmonėms yra palankios, tačiau susiduriama su specialistų trūkumu. Problema sprendžiama bendradarbiaujant su LR Švietimo ir mokslo ministerija, Civilinės aviacijos tarnyba. Vilniaus oro uosto laikino uždarymo (2017 m. liepa) metu keleivių srautai padidės 4–5 kartus, padaugės skrydžių, bus papildomai įrengtas terminalas. Šiuo metu prie oro uosto statomas viešbutis, planuojamos papildomo parkavimo vietos.

    Rūmų prezidentas B. Žemaitis, apibendrindamas diskusiją, sakė, kad verslui reikalingi kur kas greitesni sprendimai, nei vyksta dabar, nes prarandame investicijas, Lietuvos žmonės emigruoja. Jis pasiūlė kviesti projektuotojus iš užsienio valstybių. Kauno rajono meras akcentavo, kad transporto infrastruktūros klausimus reikia spręsti kartu: verslo, piliečių savivaldos ir valdžios atstovams, išreiškė viltį, kad nacionalinio lygmens klausimai bus sprendžiami ir Kaunas nebus paliekamas nuošalyje.




Skip to content