• Naujienos
  • „Praktiniai euro įvedimo aspektai: ką būtina žinoti įmonių vadovams?“

    „Praktiniai euro įvedimo aspektai: ką būtina žinoti įmonių vadovams?“

    Taip vadinosi seminaras, kurio dalyviai vos tilpo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų salėje. Dėl didžiulio susidomėjimo numatoma kartoti seminarą Jonavoje. Tai nemokami renginiai, finansuojami Europos Komisijos per Enterprise Europe Network, koordinuojamą Kauno PPA rūmuose.

    UAB „Columbus Lietuva“ grupės vadovas Leonardas Svorobovičius pateikė rekomendacijas įmonių vadovams, kaip euro įvedimui parengti verslo valdymo sistemas. „Klaidinga manyti, kad sistemos pertvarkymas yra vieno mygtuko paspaudimas. Antras neteisingas įsitikinimas – kad tai tik apskaitininkų reikalas. Trečia klaida – manyti, kad iššūkiai baigsis euro įvedimo dieną – veiklos pakaks dar pusei metų. Ketvirta pamoka – darbams skirta per mažai laiko. Jei atsibusite tik gruodį, pavėluosite. Jau rytoj kalbėkitės apie tai įmonėje ir su sistemos diegėjais. Turi būti sudarytas darbų grafikas pereinant prie euro, pasirinktas verslo valdymo sistemos pertvarkos būdas, numatytos lėšos biudžete, paskirti atsakingi darbuotojai. Apskaitoje laukia daug iššūkių“, – pasiremdamas kolegų Latvijoje ir Estijoje patirtimi aiškino L. Svorobovičius.

    Jis pateikė tris galimus verslo valdymo sistemos pertvarkymo scenarijus. Tai visų duomenų konvertavimas į eurus (privalumas – išsaugoma visų duomenų istorija, galimas lankstesnis darbų grafikas); naujos įmonės startas nuo likučių (duomenų bazės istorija „išsivalo“, seni duomenys lieka atskirai nuo naujos bazės) ir naujos sistemos diegimas. Kiek kuris variantas kainuos ir kiek truks darbai – fiksuotos kainos ir trukmės nėra, tai priklauso nuo įmonės specifikos ir pasirinkimo.

    Pasak AB Swedbank Pietų Lietuvos filialo valdytojo Sauliaus Drasučio, įvedus eurą, Vyriausybė, verslas ir namų ūkiai skolinsis pigiau. Valdžia sutaupys kasmet apie 200 mln. Lt, verslas – 230-250 mln. Lt. Euras BVP augimui prideda apie 1-2 proc. Antra vertus, Lietuva per trejus metus Europos stabilumo mechanizmo fondui turės sumokėti 1 mlrd. Lt. Vienkartinės sąnaudos įmonėms atsieis iki 1 mlrd. Lt. Skepticizmo visuomenėje yra: eurą palaiko 40 proc. gyventojų, 49 proc. – nusiteikę skeptiškai, 11 proc. neturi nuomonės.

    Galutinio sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje laukiama liepos pabaigoje.

Skip to content