• Paskelbti konkurso verslo istorijai įamžinti nugalėtojai

    Paskelbti konkurso verslo istorijai įamžinti nugalėtojai

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų paskelbtame konkurse Parodų kalne sukurti unikalią verslo istorijos įamžinimo erdvę paskelbti nugalėtojai.

    Geriausiu darbu komisija vienbalsiai pripažino skulptoriaus Algimanto Šlapiko ir architekto Juliaus Pauliukaičio sukurtą koncepciją „Homo faber“ – žmogus kalvis.

    Antroji vieta skirta skulptoriaus doc. Alfonso Vauros ir UAB „Studija 2a“ architekto Augusto Audėjaičio darbui „Kalvis“.

    Trečiąją vietą konkurse pelnė skulptoriaus Šarūno Arbačiausko ir architekto Regimanto Ruko „Laimės paukštis“.

    Pasak konkursą laimėjusio Algimanto Šlapiko, Lietuvos verslo alėjos idėjos meninei išraiškai pasirinktas milžiniškas plaktukas ir vinys kaip pirmapradžiai gamybos įrankiai-simboliai. „Kalti galima ne tik vinis, bet ir pinigus“, – priduria A. Šlapikas. Vinių galvutės – su skirtingų įmonių logotipais-užrašais-reljefais. Jos konvejerio principu komponuojamos vienoje linijoje į tolį. Kompozicijos pradžioje – vertikalus, ryškus plaktuko siluetas ir horizontalus „slenkstis“, kuriame inkrustuotas bronzinis reljefas – užrašas apie tarpukario parodas. Verslo skvere numatomas paminklas iš granito „Pinigų kalnas“ – kylanti trikampė plokštuma, kurios viršuje – kėdė-sostas. „Kiekvienas žiūrovas galės užlipti ant pinigų kalno ir bent trumpam pasijusti turtingu ir vienišu“, – jau paskelbus konkurso rezultatus aiškino A. Šlapikas.

    Skulptūrinis akcentas „Kalvis“, kuriam pripažinta antroji vieta, – tai 6 metrų ilgio ir daugiau kaip 3 metrų aukščio juodai mėlyno atspalvio priekalas. Jis simbolizuoja, jog aktyviausiai savo likimą kala verslo žmonės. Verslo alėjoje buvo numatyta bordo spalvos granitinės ploštės su Lietuvos įmonių logotipais.

    „Laimės paukščiui“ pasirinktas gaidžio motyvas. Gaidžio vaizdinys lietuvių tautosakoje turi daugybę prasmių ir jos visos siejamos su turtu, laime, gausa, tvarka. Šulinio motyvas – gausos ir laimės šaltinis, maitinantis visa, kas gyva“, – taip savo kūrinį komentavo jos autorius skulptorius Šarūnas Arbačiauskas. Verslo alėjai buvo pasirinktas bičių korio motyvas.

    Konkurso komisiją, kurios sudėtis nebuvo skelbiama siekiant kuo skaidresnio ir sąžiningesnio proceso, sudarė Svaigedas Stoškus, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovas (komisijos pirmininkas), skulptorius prof. Stasys Žirgulis, architektas Gintautas Natkevičius, prof. Jonas Audėjaitis (nusišalino dėl galimo interesų konflikto) ir trys rūmų atstovai: prezidentas Benjaminas Žemaitis, klubo „Verslas Kaunui“ pirmininkas Genadijus Laškovas ir rūmų tarybos bei klubo narys Zigmantas Dargevičius.

    Pateiktų projektinių pasiūlymų „Laimės paukštis“, „Kalvis“, „Homo faber – žmogus kalvis“ autoriai komisijai nebuvo žinomi. Jų pavardės buvo atskleistos tik jau paskelbus rezultatus.

    „Didžiuojuos kilnia konkurso idėja gražinti miestą ir džiaugiuosi pateiktais darbais“, – kalbėjo komisijos pirmininkas Svaigedas Stoškus.

    „Nudžiugino geri darbai. Komisijos nuomonė buvo labai vieninga. Norėtųsi, kad paminklas būtų įspūdingas, aiškiai matomas aplinkoje, o tam labai svarbus mastelis“, – sakė prof. Stasys Žirgulis.

    „Kaip verslininkas, galiu pripažinti, kad pinigų kalno ir sosto idėja yra labai teisinga: kai jame atsisėdi, netampi laimingesnis nei buvai“, – atviravo komisijos narys, rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis.

    „Kokybė atsvėrė kiekybę“, – lakoniškai pastebėjo architektas Gintautas Natkevičius.

    Zigmantas Dargevičius ir Genadijus Laškovas visus darbus įvertino kaip įdomius ir savitus, padėkojo konkurso dalyviams ir pareiškė neabejojantys, kad antrą ir trečią vietą laimėję kūriniai bus realizuoti kitose erdvėse.






Skip to content