• Parengta nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija

    LR Ūkio ministerija parengė naują Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją. Kaip žinia, viešųjų pirkimų reglamentavimas buvo aštriai kritikuojamas tiek perkančiųjų organizacijų, tiek tiekėjų dėl neefektyvių ir neskaidrių procesų, galimos korupcijos, sudėtingumo, dažno keitimo, klaidingo interpretavimo ir kt.

    Naujasis įstatymas, kuriuo siekiama užtikrinti efektyvius ir skaidrius viešuosius pirkimus, reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo, atlikimo, įskaitant viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą, ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.

    Tarptautiniu pirkimu laikomas pirkimas, kurio vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra lygi arba viršija šias ribas: ES direktyvoje nurodomas ribas, kurios peržiūrimos kas dveji metai, arba 750 tūkstančių eurų. Mažesnieji pirkimai laikomi supaprastintu, mažos vertės – kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 eurų, o darbų pirkimo vertė – mažesnė kaip 145 000 eurų (be PVM).

    Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti supaprastintus pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė yra mažesnė kaip 80 000 eurų (be PVM) perkant to paties tipo prekes ar paslaugas, 1 000 000 eurų (be PVM ) perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.

    Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą toms atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės ir mažesnė kaip 58 000 eurų ((be PVM), o perkant darbus – ne didesnė kaip 1,5 proc. to paties objekto vertės ir mažesnė kaip 145 000 eurų (be PVM).

    Vienas iš pagrindinių pirkimų principų – perkančioji organizacija užtikrina, kad pirkimo procese būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

    Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomas konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Projekte taip pat apibrėžiama, kuri informacija negali būti laikoma konfidencialia.

    Įstatymas apibrėžia visus viešųjų pirkimų procesus nuo pirkimo planavimo, skelbimo, tiekėjo paraiškos ir pasiūlymo vertinimo iki atviro arba riboto konkurso apibrėžimo, derybų, konkurencinio dialogo, inovacijų partnerystės, sutarčių sudarymo ir ginčų sprendimo.

    Visas įstatymo projektas skelbiamas LR Seimo duomenų bazėje
    .

Skip to content