Profesinio rengimo įstatymas dar 2007 m. apibrėžė pameistrystę kaip vieną iš kvalifikuotos darbo jėgos rengimo formų. Tačiau kaip ji turi būti plėtojama, kad veiktų efektyviai ir būtų naudinga darbo rinkai, sampratų yra įvairių.
Atsakymų į šį esminį klausimą ieškota vykdant ES Mokymosi visą gyvenimą naujovių perkėlimo projektą „Pameistrystės plėtojimas Lietuvos profesinio rengimo sistemoje remiantis Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų patirtimi“.
Pasak VDU profesinio rengimo studijų centro vadovo dr. Vidmanto Tūtlio, šios valstybės pasirinktos todėl, kad pameistrystės tradicijos minėtose šalyse formavosi šimtmečiais ir yra bene turtingiausios bei gausiausios. Tai vienintelė profesinio mokymo forma, kuriai itin svarbios tradicijos ir pasitikėjimas (tarp meistro ir mokinio, tarp įmonių ir profesinio rengimo įstaigų, tarp mokinių ir įmonių bei kt.).
Ko galima pasimokyti iš šių šalių diegiant ir plėtojant pameistrystę Lietuvoje, buvo analizuojama Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir Vytauto Didžiojo universiteto surengtame seminare „Pameistrystės plėtros Lietuvoje gairės ir perspektyvos“. Renginyje dalyvavo 75 švietimo, profesinio rengimo ir kitų įstaigų atstovai.
Pagrindinį pranešimą jame skaitęs dr. Vidmantas Tūtlys pabrėžė, kad minėtųjų šalių patirties analizė buvo vykdoma šiomis kryptimis: mokymo organizavimas; pameistrystės sutarčių sudarymas, mokymo prieinamumo mechanizmai; programų rengimas, trukmė ir eiga; pameistrystės finansavimas; socialinių dalininkų vaidmenys.
Partnerių šalys siūlo mokytis iš labai skirtingų patirčių, taikyti skirtingus instrumentus ir požiūrius į pameistrystę, bet anaiptol ne visos kitų šalių taikomos priemonės, praktinės žinios ir idėjos gali būti perkeltos į Lietuvos kontekstą. Tai susiję su švietimo, ekonomikos ir socialinės partnerystės sistemomis.
Socialinių dalininkų ir socialinių partnerių vaidmenys, pameistrystės mokymo kokybės valdymas, pameistrystės finansavimas, šią profesinio rengimo formą reglamentuojančių teisės aktų kūrimas, mokymo turinio projektavimas – tai tik kelios temos, gvildentos projekte ir seminare.
Apibendrinus beveik dvejus metus trukusio projekto metu surinktą medžiagą, pateiktos rekomendacijos, kaip būtų galima diegti ir plėtoti pameistrystę Lietuvoje. Numatyti pameistrystės ilgalaikio plėtojimo Lietuvoje scenarijai.
