Šie keturi rūmų nariai prisijungė prie verslo iniciatyvos pažymėti Lietuvos valstybės 100-metį ir jos raidai itin reikšmingą verslo indėlį. Nauja traukos erdvė projektuojama Mažojo ąžuolyno teritorijoje, kur tarpukariu vyko pasididžiavimą šalies ūkiu ir pramone skatinusios garsiosios parodos. Meninė koncepcija atrinkta viešo konkurso būdu, darbus vertino speciali komisija. Įmonių – rėmėjų pavadinimai ir logotipai bus įamžinti ant simbolinių vinių, o QR kodai perduos informaciją apie įmonių raidą ir šiandieną.
Pavyzdžiui, bus pažymima, kad 2011 m. balandžio 12 d. – istorinio teisingumo ir bravoro „Volfas Engelman“ atgimimo diena. Dabar Lietuvoje tai vienintelė alaus darykla, kurios pavadinime įrašytos jos įkūrėjų pavardės. Nuo 1999 m. bendrovė priklauso Suomijos „Olvi“ įmonių grupei. Tai yra trečia pagal dydį alaus ir nealkoholinių gėrimų gamintoja Suomijoje, kurią 1878 m. įkūrė aludaris Williamas Gideonas Åbergas ir jo žmona Onni. „Volfas Engelman“ glaudžiai bendradarbiauja su kitomis susijusiomis „Olvi“ koncernui priklausančiomis įmonėmis: Estijoje − „A.le. Coq“, Latvijoje − „Cesu alus“, Baltarusijoje − „Lidskoe pivo“.
Šiuo metu alaus darykloje dirba daugiau nei 200 žmonių, nuo 2012 m. kovo 1 d. jai vadovauja Marius Horbačauskas.
O kokia alaus darykla be aludarių? Bravore „Volfas Engelman“ jų dirba net du. Tai Petras Sadovskis ir Giedrius Valančius. Abu jie į aludarystės paslaptis gilinosi Vokietijoje.
Antrą gyvavimo šimtmetį skaičiuojantis bravoras šiandien gamina ne tik alų, bet ir girą, sidrą, alkoholinius kokteilius. Įmonės darbuotojai nuolat kuria naujus gėrimus, labai daug dėmesio skiria produktų kokybei, rūpinasi, kad vartotoją pasiektų šviežias alus. Čia kuriami rinkoje gerai žinomų prekės ženklų „Volfas Engelman“, „Smetoniška gira“, „Fizz“ ir kt. gaminiai.
Tiek tarpukariu, tiek dabar bravoras yra aktyvus Kauno kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo dalyvis. „Volfas Engelman“ yra Lietuvos aludarių gildijos narys, priklauso Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijai (LitMEA).
Apie įmonių grupę „YIT Kausta“:
Įmonių grupė „YIT Kausta“ priklauso didžiausiam Suomijos statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“. Suomijos statybos paslaugų koncernas veikia nuo 1912 m. Įmonės padaliniai veikia Vidurio ir Rytų Europoje, Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rusijoje. YIT priklausančiose įmonėse 8 šalyse dirba per 5,3 tūkstančius darbuotojų.
Nuo 1966 m. Lietuvoje veikiančią įmonių grupę „YIT Kausta“ sudaro viena didžiausių Lietuvoje rangos, statybos paslaugų ir komercinio nekilnojamojo turto vystymo įmonių AB „YIT Kausta“ bei gyvenamosios statybos objektų tiesioginiais pardavimais ir projektų plėtra užsiimanti UAB „YIT Kausta būstas“.
Apie UAB „Hegelmann Transporte“:
UAB „Hegelmann Transporte“– vokiečių kapitalo krovinių pervežimo ir logistikos ekspertai. Įmonė teikia standartinių, greitųjų pervežimų paslaugas, o taikydama individualius transportavimo ir logistikos sprendimus, „Hegelmann Transporte“ apjungia transportavimą sausuma, vandeniu ir geležinkeliais. Kasdien daugiau nei 1000 sunkvežimių pristato klientų krovinius įvairiose šalyse.
Apie UAB „Hoptrans holding“:
„Hoptrans“ įmonių grupė, sėkmingai veikianti jau daugiau nei 25 metus ir turinti daugiau nei 800 darbuotojų – vienintelė Lietuvoje, kurianti unikalius sprendimus pasaulinėje transportavimo rinkoje ir sėkmingai konkuruojanti tarptautinėje arenoje sparčiais ir kokybiškais įvairių transportavimo būdų deriniais – nuo autotransporto, jūrinių bei aviacinių krovinių gabenimo paslaugų, šaudyklinių traukinių iki lėktuvų nuomos.
Veiklos, technikos, verslo, rinkodaros procesų naujovės yra vieni pagrindinių įmonių grupės veiklos variklių ir konkurenciniai pranašumai. „Hoptrans“ įžvalgos nuolat nukreiptos į ateitį – jau dabar planuojami procesai, kurie bus po 2-3 metų. Įsipareigojimų vykdymas, aukšta paslaugų kokybė bei lankstumas – tai pagrindiniai poliai, laikantys įmonės pamatus ir svarbūs veiksniai, nulėmę tarptautinį pripažinimą multimodalinės logistikos srityje.
Pagrindinė „Hoptrans“ buveinė Kaune (Lietuvoje) kartu su atstovybėmis Kaliningrade (Rusijoje), Vienoje (Austrijoje), Taline (Estijoje), Maskvoje (Rusijoje), Sankt Peterburge (Rusijoje), Minske (Baltarusijoje) ir Dubajuje (Jungtinių Arabų Emyratuose), Londone (Didžiojoje Britanijoje), Tulūzoje (Prancūzijoje) suformavo vienalytę terpę efektyviam bei sparčiam vystymuisi šiuose regionuose, tuo pačiu palaikant glaudžius kontaktus su esamais ir potencialiais klientais.
Lietuvos verslo alėjos rėmėjais jau anksčiau sutiko būti vienos didžiausių šalies bendrovių AB „Lifosa“ ir AB „Achema“, savo sėkmės istorijas Nepriklausomybės metais sukūrusios UAB „Novameta“, UAB „Baltijos polistirenas“, UAB „SDG“, UAB „Serfas“, UAB „Liuks“, AB „Lytagra“. Projekto iniciatorius – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Šiuo metu į Lietuvą iš Švedijos, vienos didžiausių akmenskaldžių bendrovės, atgabenti didžiuliai akmenys, iš kurių skulptorius Algimantas Šlapikas jau iškalė 14 simbolinių vinių kuriamai Lietuvos verslo alėjai.
Įmonės rėmėjo statusą įgyja skyrusios 5–10 tūkstančių eurų paramą. Įsiamžinti Parodų kalne kuriamoje alėjoje gali ir pavieniai asmenys, paaukoję po 1 tūkstantį eurų. Jų vardas ir pavardė bus iškalti specialiai rėmėjams skirtoje plokštumoje.
Tai galimybė mums visiems parodyti, kad ir 100-aisiais Lietuvos valstybės atkūrimo metais visuomenė gali susitelkti bendrai kūrybai ir didžiuotis šiandiena, perduoti šią žinią ateities kartoms.
Išsamiau apie Lietuvos verslo alėją – projekto svetainėje: www.versloaleja.lt
ir priede
(PDF).