• Naujienos
  • Naujasis Darbo kodeksas: ką žada esminės projekto nuostatos

    Naujasis Darbo kodeksas: ką žada esminės projekto nuostatos

    Balandžio 14 d. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose surengta diskusija „Esminės Darbo kodekso nuostatos“. Joje analizuotos darbdaviams aktualiausios naujovės ir formuluoti pasiūlymai kodekso rengėjams.

    Pasak diskusiją moderavusio UAB „SDG“ generalinio direktoriaus Eduardo Jaso, neabejotina, kad Darbo kodeksas turi būti pakeistas: „Lietuvoje jau 25 metus vyrauja rinkos santykiai, o Darbo kodeksas pritaikytas tarybinei sistemai, kai tik valstybė buvo darbdavys ir pati teikė socialines garantijas. Nebuvo jokio skirtumo, ar valstybė, ar valstybinė įmonė mokės išeitines ir kitas kompensacijas, kišenė ta pati. Dabar valstybė socialinių garantijų visiems piliečiams naštą tiesiog permetė darbdaviui“.

    E. Jasas pabrėžė, kad pagal dabar galiojančius įstatymus suskaičiavus įspėjimo laikotarpį ir išeitinių išmokų mėnesius, darbdavys vos ne vienerius metus turi mokėti atlyginimą blogai dirbančiam darbuotojui, kuris ir demoralizuoja, ir demotyvuoja kitus kolektyvo narius: „Darbuotojai, taip pat ir ir profsąjungos, turi suprasti, kad darbdavys atleidžiamajam moka likusių jų sąskaita, pastarieji uždirba jam algą ir kompensaciją“.

    Esmines Darbo kodekso projekto nuostatas diskusijos dalyviams pristatė UAB „SDG“ Teisės departamento direktorė Evelina Jasaitė. Jomis siekiama darbo santykių lankstumo priimant ir atleidžiant darbuotojus, išplėsti kolektyvinių sutarčių galią ir kt.

    Daugiausiai diskusijų kilo dėl numatomo informacijos pateikimo įmonės viduje ir išorėje, dėl profsąjungų ir kolektyvinės sutarties koncepcijos. Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, kolektyvinė sutartis būtų sudaroma tik su profesinėmis sąjungomis ir taikoma tik profsąjungos nariams. Sudaryti kolektyvinių sutarčių su darbo tarybomis nebus leidžiama. Tad, darbdavių supratimu, darbuotojams lieka dvi alternatyvos: arba stoti į profsąjungas, arba neturėti kolektyvinių sutarčių, kuriose reguliuojama gana daug darbo santykių nuostatų.

    Diskusijos dalyviai siūlo naujajame kodekse darbo taryboms palikti daugiau galių.

    Antra vertus, darbdaviai nuogąstuoja dėl darbo tarybų įgaliojimų dalyvauti bendrovių valdymo organuose. „Tai jau ne darbo santykių, o kapitalo valdymas. Tokia teisė prieštarauja Konstitucijai ir nuosavybės teisei“, – įsitikinę įmonių savininkai. Jų siūlymu, tokią nuostatą reiktų revizuoti.

    Darbdaviai, ypač prekybos, viešojo maitinimo, sandėliavimo ir logistikos sektorių atstovai, siūlo nenaikinti materialinės atsakomybės sutarčių. „Jų panaikinimas skatins piktnaudžiavimą ir nebaudžiamumą“, – UAB „Aurita“ direktorei Vaidai Butkuvienei pritarė ir kitų įmonių atstovai.

    Apibendrinus diskusijoje pareikštas mintis, UAB „SDG“ teisininkai rengia pasiūlymus, kurie bus teikiami rengėjams Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir rūmų asociacijos vardu.




Skip to content